Kai liga išplitusi: naujos gydymo galimybės keičia ligos prognozę

Nauja vaistų grupė metastazavusiam krūties vėžiui gydyti reikšmingai keičia ligos prognozę ir išgyvenamumo rodiklius. Dėl specifinio veikliųjų medžiagų derinio šie preparatai leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir dažnai sukelia mažiau šalutinių reiškinių nei įprasta chemoterapija.

Gydymas tampa labai tikslus

Dar visai neseniai metastazavusio krūties vėžio gydymas buvo gana ribotas. Pagrindinis pasirinkimas buvo įprasta chemoterapija, kuri veikia ne tik vėžines, bet ir sveikas ląsteles, todėl neretai sukelia įvairių šalutinių reiškinių. Be to, esant išplitusiai ligai chemoterapijos poveikis neretai būdavo laikinas. Liga linkusi sugrįžti, todėl gydymo galimybės ilgainiui išsenka. Situacija iš esmės pasikeitė atsiradus naujai vaistų grupei – antikūno ir vaisto konjugatams.

Šių vaistų veikimo principas yra tikslinis – jie nukreipiami tiesiai į vėžines ląsteles. Viena jų dalis veikia kaip „atpažinimo sistema“ – ji suranda vėžinę ląstelę pagal jos paviršiuje esančius receptorius. Kita dalis – stipri priešnavikinė medžiaga. Antikūnui prisijungus prie vėžinės ląstelės, chemoterapinė medžiaga patenka į jos vidų ir sunaikina vėžinę ląstelę iš vidaus.

„Antikūnas nuneša chemoterapinę molekulę iki vėžinės ląstelės, kuri turi tam tikrus receptorius. Jis tuos receptorius atžįsta ir prie jų prisijungia. Įvykus šiai sąveikai atsipalaiduoja chemoterapinė molekulė, ji patenka į ląstelės vidų ir veikia tik šios piktybinės ląstelės viduje. Žinoma, šiek tiek chemoterapinės medžiagos patenka ir į tarpląstelinį tarpą, paveikdama ir sveikąsias ląsteles, bet iš esmės ši technologija leidžia tikslingai pasiekti ir veikti būtent vėžines ląsteles“, – pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė Jurgita Gudaitienė.

Pasak pašnekovės, tai leidžia naudoti labai stiprias priešnavikines medžiagas, kurių įprastai skirti nebūtų įmanoma dėl per didelio toksiškumo. Kitaip tariant, tokio stiprumo chemoterapinio vaisto įprastai nebūtų galima lašinti tiesiogiai į kraują, nes jo šalutiniai reiškiniai būtų stipresni už gydymo naudą.

Antikūno ir vaisto konjugatų pagalba galima taikyti efektyvų gydymo būdą, panaudojant agresyviai veikiančią chemoterapiją, bet nesukeliant tokio toksiško poveikio visam organizmui. Kitaip tariant, specifinis preparatų veikliųjų medžiagų derinys leidžia pasiekti geresnius gydymo rezultatus ir dažnai yra geriau toleruojamas nei įprasta chemoterapija.

Dėl šio tikslumo gydymas neretai vadinamas išmaniąja terapija – jis leidžia veikti tiksliau, stipriau ir kartu saugiau.

Tikslinis v4=ini7 l1steli7 naikinimo principas naudojant antik8n7 ir vaist7 konjugatus (ADC). Iliustracija sukurta naudojant DI.

Nauji vaistai – naujos galimybės

Šiuo metu Lietuvoje prieinami trys tokio tipo vaistai.

Vienas iš antikūno ir vaisto konjugatų Lietuvoje taikomas jau dešimtmetį. Iš pradžių vaistas buvo skirtas tik metastazavusiam HER2 teigiamam vėžiui gydyti. Vėliau, remiantis naujausiais tyrimų duomenimis, vaistas pradėtas naudoti adjuvantiniam, t. y. pooperaciniam HER2 teigiamam krūties vėžiui gydyti tais atvejais, kai prieš operaciją buvo taikytas gydymas, tačiau per operaciją vis dar nustatomas likutinis navikas.

Naujieji vaistai leidžia gerokai pailginti laiką iki ligos progresavimo ir bendrą gyvenimo trukmę.

Antras pas mus prieinamas šio tipo vaistas skirtas ne tik HER2 teigiamam, bet ir mažą HER2 raišką turinčiam krūties vėžiui gydyti. Jau keletą metų jis kompensuojamas metastazavusiam krūties vėžiui gydyti antros ir vėlesnių eilių gydymo linijose.

„Pirmiausia galėjome juo gydyti HER2 teigiamą krūties vėžį, o vėliau buvo patvirtinta ir mažos HER2 raiškos indikacija. Lietuvoje galioja išlyga: esant mažai HER2 raiškai, vaistą galime skirti tik tuomet, kai nustatomi hormonų receptoriai. Tokiais atvejais šį vaistą galima taikyti ir prieš tai neskyrus chemoterapijos. Juolab kad pirmos eilės gydymui hormonų receptorių teigiamam krūties vėžiui rekomenduojama hormonų terapija kartu su taikinių terapija. Antroje gydymo eilėje jau galime rinktis šį preparatą. Taip galima išvengti įprastos chemoterapijos, kuri anksčiau būdavo skiriama“, – aiškina gydytoja.

Į klinikinius tyrimus buvo įtrauktos ir pacientės, kurių mažos HER2 raiškos navikai neturėjo hormonų receptorių, tačiau Lietuvoje šioms pacientėms gydymas antikūno ir vaisto konjugatu nėra kompensuojamas.

„Mano žiniomis, Lietuvos chemoterapeutų draugija yra inicijavusi dialogą su Valstybine ligonių kasa dėl šio vaisto kompensavimo ir šioms pacientėms“, – pabrėžia J. Gudaitienė.

Pasak pašnekovės, minėto preparato atsiradimas reikšmingai išplėtė gydymo galimybes, nes jis gali būti veiksmingas ne tik esant dideliam HER2 baltymo kiekiui, bet ir tuomet, kai jo yra nedaug. Tai svarbu, nes tokių pacienčių yra daug. Kai kuriais atvejais šis gydymas leidžia net atidėti įprastos chemoterapijos skyrimą.

Trečias antikūno ir vaisto konjugatas skirtas vienai agresyviausių krūties vėžio formų – trigubai neigiamam vėžiui. Anksčiau ši liga buvo ypač sunkiai valdoma, tačiau atsiradus naujos kartos vaistams atsiveria daugiau galimybių ją kontroliuoti.

„Šio vaisto antikūnas jungiasi ne prie HER2, o prie TROP2 receptorių, esančių vėžinių ląstelių paviršiuje, ir su savimi perneša kitokią chemoterapinę medžiagą. Lietuvoje jis kompensuojamas trigubai neigiamam metastazavusiam krūties vėžiui gydyti, kai jau buvo taikytos bent dvi sisteminio gydymo linijos, iš kurių bent viena – metastazavusiai ligai gydyti. Vadinasi, šį vaistą galime skirti antros ir vėlesnių eilių gydymui“, – aiškina chemoterapeutė.

Šalutiniai reiškiniai švelnesni

Kaip ir bet kuris gydymas, šie vaistai gali sukelti šalutinių reiškinių, tačiau šiandien jie yra gerai žinomi ir kontroliuojami. Pacientės yra nuolat stebimos, o gydytojai gali laiku reaguoti į bet kokius pokyčius, todėl gydymas dažniausiai toleruojamas lengviau nei tradicinė chemoterapija.

Pavyzdžiui, vienas iš šių vaistų gali sukelti intersticinę plaučių ligą, dar vadinamą pneumonitu. Klinikinių tyrimų duomenimis, toks šalutinis poveikis nustatytas 11 proc. pacientų. Jis gali pasireikšti kosuliu, karščiavimu ar dusuliu, o užsitęsus gali tapti rimtesne būkle.

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės J. Gudaitienės, nors naujieji vaistai taip pat turi šalutinių reiškinių, klinikiniuose tyrimuose jie parodė didesnį efektyvumą, lyginant su įprasta chemoterapija. LSMU Kauno klinikų nuotr.

„Jeigu ši būklė atpažįstama anksti, ją galima suvaldyti ir prireikus koreguoti gydymą. Siekiant pokyčius pastebėti kuo anksčiau, dar net neatsiradus simptomams, pacientėms reguliariai atliekami krūtinės ląstos vaizdiniai tyrimai“, – pasakoja J. Gudaitienė.

Tarp dažnesnių nepageidaujamų reiškinių pasitaiko pykinimas, viduriavimas, laikini kraujo rodiklių pokyčiai ar plaukų slinkimas, tačiau jų pobūdis ir dažnis priklauso nuo konkretaus vaisto. Svarbu tai, kad daugeliu atvejų šie reiškiniai yra lengviau valdomi nei taikant įprastą chemoterapiją. Labai svarbu, kad antikūno ir vaisto konjugatai paprastai daro mažesnį poveikį kraujo gamybai, todėl rečiau tenka keisti ar nutraukti gydymą.

Proveržis, dovanojantis viltį

Pasak pašnekovės, nors šie vaistai turi šalutinių reiškinių, klinikiniuose tyrimuose jie parodė didesnį efektyvumą, lyginant su įprasta chemoterapija. Kai kuriose metastazavusio krūties vėžio gydymo eilėse jie net gerokai ją pralenkia – daugiau nei pusė gydomų pacienčių gali tikėtis atsako į šiuos vaistus. Anksčiau pagrindinis gydymo būdas tokiais atvejais buvo chemoterapija, tačiau jos poveikis dažnai būdavo ribotas ir trumpalaikis, o ligai progresuojant gydymo galimybės išsekdavo.

Naujas gydymas išplėtė galimybes ypač toms pacientėms, kurioms anksčiau efektyvių vaistų trūko – sergančioms HER2 raišką turinčiu krūties vėžiu. Svarbu tai, kad antikūno ir vaisto konjugatai gali būti taikomi ne tik esant didelei HER2 raiškai, bet ir tuomet, kai ji yra maža, o tokie atvejai statistiškai sudaro reikšmingą dalį visų krūties vėžio diagnozių.

Nors ankstyvose stadijose HER2 teigiamas krūties vėžys, atsiradus biologinei terapijai, sėkmingai gydomas, ligai progresuojant paaiškėjo, kad vien šių metodų ne visada pakanka – čia antikūno ir vaisto konjugatai tapo svarbiu proveržiu.

Taip pat labai sudėtinga situacija ilgą laiką buvo sergant metastazavusiu trigubai neigiamu krūties vėžiu. Klinikiniai tyrimai parodė aiškų skirtumą: skiriant įprastą chemoterapiją, ligos progresavimas nustatomas vidutiniškai po 1,7 mėnesio, o taikant antikūno ir vaisto konjugatą – po 5,6 mėnesio. Bendras išgyvenamumas atitinkamai ilgėja nuo 6,7 iki 12 mėnesių, o naviko sumažėjimas stebimas apie 35 proc. atvejų, palyginti su maždaug 5 proc. taikant vien chemoterapiją.

Taigi, naujieji vaistai leidžia gerokai pailginti laiką iki ligos progresavimo ir bendrą gyvenimo trukmę. Praktikoje tai reiškia aiškų pokytį – daugiau pacienčių gali gauti veiksmingą gydymą, liga gali būti ilgiau kontroliuojama, o gyvenimo kokybė išlieka geresnė net ir sudėtingesniais atvejais.

Inga Saukienė