Po aštuonerių metų kovos naujas gydymas sugrąžino Elvyrai visavertį gyvenimą

BRCA1 mutaciją turintis vėžys Elvyrai Bilotienei pažeidė ne krūtis, o kiaušides. Ši vėžio rūšis vadinama „tyliuoju žudiku“, nes dažniausiai nustatoma jau pažengusios stadijos ir yra sunkiai gydoma. Pagal prognozes moteriai buvo likę gyventi vos keli mėnesiai, tačiau, padedama medikų ir neprarasdama atkaklumo, ji išgyveno aštuonerius metus ir sulaukė šios ligos gydymo proveržio – vaisto, dėl kurio dabar jaučiasi geriau, nei ligai prasidėjus.

Kūnas siuntė ženklus daug metų

Kaip pasakoja Elvyra, sveikatą ji tikrindavosi reguliariai. „Mano giminėje keletas moterų mirė nuo vėžio, todėl žinojau, kad ir aš galiu paveldėti polinkį sirgti. Pati turėjau diagnozuotą gimdos endometritą ir dėl gausaus kraujavimo kas keletą metų tekdavo atlikti gimdos valymą. Dėl žemo hemoglobino dažnai kamuodavo silpnumas“, – dėsto pašnekovė.

Nepaisydama šių bėdų, ji susilaukė antro vaiko šeimoje – dukrytės. Kadangi sveikata negerėjo, gydytoja paragino apsvarstyti gimdos šalinimo operaciją. Moteris delsė, tačiau nerimas dėl sveikatos augo. Ypač ji sunerimo, kai po vieno gimdos valymo tyrimai parodė, kad rasta vėžinių ląstelių. Gydytojai ramino – jų kiekis toks mažas, kad rodo tik organizmo nusilpimą.

„Po šios žinios pradėjau savimi dar daugiau rūpintis ir po truputį atsistačiau“, – prisimena pašnekovė.

Taip ji ir gyveno tarp sveikatos pablogėjimų, gimdos valymų ir atsistatymų. „Po paskutinio valymo du mėnesius turėjau nedarbingumą ir vis tiek jaučiausi nusilpusi. Mano nuojauta kuždėjo, kad tai rimčiau nei geležies trūkumas: net atsistačius hemoglobinui jaučiausi blogai. Galiausiai mano būklė taip suprastėjo, kad gydytoja mane iš Širvintų išsiuntė į ligoninę Vilniuje. Ten man rado didelį ir išplitusį kiaušidės auglį. Per operaciją jo nelietė – tik prapjovė ir užsiuvo“, – toliau pasakoja moteris.

„Dabar vėl turiu viltį ir tvirtai sau sakau – dar ne dabar. Aš dar noriu gyventi 10, 20 metų“, – tikina naujo gydymo sulaukusi Elvyra. Asmeninio albumo nuotr.

Nuosprendis – liko vos keli mėnesiai

Diagnozė – trečios stadijos kiaušidžių vėžys – ją nubloškė į gilią emocinę duobę, tačiau artimiesiems prasitarti apie savo skausmą nedrįso: „Žinojau, kaip jie jaudinsis – vaikai nedideli, močiučių neturime, vyras nerimauja dėl kiekvieno mano skausmo. Apie tai prasitariau tik pusseserei – tuo laikotarpiu ji tapo vienintele mano palaikytoja.“

Moteris saugojo artimuosius ir tuomet, kai po išsamių tyrimų gydytojai jai pranešė, kad niekuo padėti negali – gyventi liko vos keli mėnesiai. Elvyros galvoje sukosi tik viena mintis – kaip paruošti vaikus gyvenimui, kai laiko liko tiek nedaug.

Laimei, sutrikusi ir sugniuždyta pacientė pateko pas gydytoją, kuris rado galimybę pradėti gydymą šioje, regis, beviltiškoje situacijoje.

„Kai gydytojas manęs paklausė, ar aš gydysiuosi, supratau, kad gavau šansą. Medikai, į kurių rankas patekau, taip stipriai dėl manęs kovojo, taip nuoširdžiai mane palaikė, kad aš tiesiog negaliu jų nuvilti“, – teigia pašnekovė.

Aštuonerių metų gydymo kelionė

Prieš pirmą chemoterapiją, žinodama, kad ilgiau ligos slėpti nebegalės, Elvyra šią žinią pranešė šeimai: „Jiems buvo šokas, bet aš pasakiau, kad tikrai nesėdėsiu ant lovos krašto ir neverksiu – eisiu į priekį ir kovosiu.“

Taip prasidėjo gydymo kelias: chemoterapija, operacija ir pusantrų metų pooperacinis gydymas – iš pradžių chemoterapija, vėliau biologinė terapija. Deja, liga progresavo – aptiktas navikas apatinėje pilvo dalyje, todėl vėl teko operuoti ir gydyti. Tuo metu kaip tik gautas atsakymas, kad ji turi BRCA1 geno mutaciją, todėl po operacijos ir chemoterapijos buvo skirtas gydymas, įveikti būtent šiai mutacijai.

Po dvejų metų vėl atsinaujinus ligai teko grįžti prie chemoterapijos, bet pasirodė, kad vėžinės ląstelės per daugelį metų įgavo chemorezistentiškumą, t. y. atsparumą platinos preparatams, kuriais gydomas kiaušidžių vėžys. Vėl buvo keičiama gydymo schema, pridėta spindulinė terapija – visa tai trumpam pristabdė ligą, tačiau iš esmės gydymo galimybės Lietuvoje Elvyrai jau buvo išsemtos.

Paklausta, su kokiais iššūkiais susidūrė per šį gydymą, moteris prisimena, kad kai kurių chemoterapijų poveikis būdavo toks stiprus, kad net pagalvojus, kas laukia, kūnas sustingdavo.

Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės A. Rancevos, pradėtas kompensuoti naujas taikinių terapijos preparatas – svarbus proveržis gydant kiaušidžių vėžį, kai praktiškai dešimt metų nebuvo nieko naujo. Asmeninio albumo nuotr.

„Švelnesni vaistai leido išeiti ir į darbą. Nesakau, kad tai buvo lengva: jėgos buvo paliktos namie, kojos linko, pykino, bet susiimdavau ir eidavau. Prisitaikiau maistą, po darbo kelias valandas praleisdavau gryname ore. Tai man padėdavo“, – pasakoja pašnekovė.

Ypač sudėtinga būdavo pirma diena – nuo papildomų vaistų ji jautėsi tarsi apsvaigusi. Taip pat reikėdavo vaistų kraujui atstatyti po chemoterapijos, nuo jų kamuodavo veriantys raumenų skausmai, mėšlungis. Naktį mėšlungio priepuoliai būdavo tokie skausmingi, kad ji galvodavo tik apie tai, kaip ištverti.

Liga tampa atspari chemoterapijai

Pasak moters gydytojos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų onkologės chemoterapeutės Anastasijos Rancevos, ligos pradžioje kiaušidžių vėžys yra jautrus chemoterapijai ir efektyviai gydomas platinos preparatais, tačiau jei liga progresuoja ir išsivysto atsparumas platinos preparatams – ji tampa sunkiai kontroliuojama, prognozės blogos, tenka vis iš naujo ieškoti veiksmingos gydymo schemos. Gydymas dažnai būna sunkus, beveik nepertraukiamas ir duoda trumpus gydymo rezultatus.

„Kiaušidžių vėžys ilgą laiką vystosi be simptomų, todėl jį nustatyti ankstyvoje stadijoje labai sudėtinga, net jeigu moterys reguliariai lankosi pas ginekologą. Kadangi liga nuolat atsinaujina, gydymas labai išvargina – atrodo, ką tik pavyko įveikti vieną ligos paūmėjimą, tačiau netrukus pasiekia žinia apie naują progresavimą“, – aiškina medikė.

Kai atrodė, kad jau reikia ruoštis gydymo kelionės pabaigai, atsirado galimybė Elvyrai skirti iš esmės ligos eigą pakeitusį naują vaistą – taikinių terapijos preparatą.

„Kaip tik tuo metu sulaukėme geros žinios apie galimybę skirti vaistą per specialią programą. Tyrimai parodė, kad pacientės kiaušidžių vėžio ląstelės turi teigiamų folatų receptorių alfa, prie kurių jungiasi šis preparatas. Pacientė gydoma šiuo vaistu jau pusę metų ir rezultatai tikrai labai džiugina. Pagerėjo jos gyvenimo kokybė, ji gali dirbti, gyvena visavertį gyvenimą, mėgaujasi kasdienybe su šeima. Su jokiu kitu gydymu nesitikėtume tokio rezultato – liga buvo tapusi beveik nejautri chemoterapijai, todėl šis vaistas pacientei tapo tikru išsigelbėjimu“, – pasakoja moters gydytoja.

Naujas vaistas keičia ligos prognozę

Pasak A. Rancevos, šis naujas preparatas – svarbus proveržis gydant kiaušidžių vėžį, kai praktiškai dešimt metų nebuvo nieko naujo. Dar geresnė žinia – artimiausiu metu jis taps prieinamas platesniam pacienčių ratui, nes jau yra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Liko sulaukti paskutinių formalumų, leisiančių jį skirti pagal indikacijas ir kitoms moterims, kurios serga platinai atspariu didelio piktybiškumo kiaušidžių, kiaušintakių arba pirminiu pilvaplėvės vėžiu ir kurių naviko ląstelės turi pakankamą folatų receptorių alfa rodmenį. Taip pat svarbu, kad pacientės būtų gydytos trimis sisteminio gydymo režimais – taip gydytojai turės laiku įtraukti šį vaistą į gydymo seką, kad nebūtų per vėlu.

Lietuvoje kiaušidžių vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 400 moterų. Su naujo vaisto atėjimu jos gavo realią viltį gyventi visavertį gyvenimą. Kalbant apie kiaušidžių vėžį, viltis šiandien vis dažniau siejama ne su abstrakčiu optimizmu, o su konkrečia medicinos pažanga. Naujos taikinių terapijos ir personalizuoto gydymo galimybės leidžia ilgiau kontroliuoti ligą ir suteikia daugiau gydymo pasirinkimų. Todėl viltis šiuo atveju kyla iš realių gydymo pokyčių.

„Kol šio vaisto nebuvo, mums tekdavo nuolat keisti gydymo schemas ir ieškoti efektyvių preparatų, kad padėtume pacientėms, nes gydymo pasirinkimas esant platinai atspariam kiaušidžių vėžiui Lietuvoje yra labai ribotas. Todėl pacientės neretai būdavo gydomos daugybe chemoterapijos eilių. Šio vaisto atsiradimas leidžia racionaliau planuoti gydymą“, – teigia chemoterapeutė.

Jaučiasi gavusi antrą šansą gyventi

Gydytoją ypač džiugina, kad Elvyrai gydantis nauju preparatu jos liga iki šiol išlieka suvaldyta. Dar daugiau – chemoterapijos nepageidaujamų reiškinių nualintas organizmas atsigavo, pacientė jaučiasi gerai, vėl gali dirbti.

Viltis šiandien vis dažniau siejama ne su abstrakčiu optimizmu, o su konkrečia medicinos pažanga.

„Man labai smagu matyti, kaip dabar gyvena pacientė. Ligos pradžioje ji buvo nusivylusi, stokojo motyvacijos, nelabai tikėjo gydymu. Šiuo metu psichologiškai ji daug stipresnė – tiki gydymu, labai nori gyventi, o tai yra svarbu ir mums, medikams, ir pačiai pacientei, nes tik komandinis darbas duoda gerų rezultatų“, – džiaugiasi A. Ranceva.

Elvyra patvirtina gydytojos žodžius ir tikina, kad jaučiasi taip, lyg būtų gavusi antrą šansą gyventi.

„Man vėl grįžta energija, aš dirbu, kasdien nueinu didelius atstumus – po 20 tūkst. ir daugiau žingsnių. Mano dabartinė vadovė sako: „Žinau, kad kartais iš darbo einate nešdama sunkius maišus. Sustočiau pavežti, bet jūs gi užsispyrusi ir nevažiuosite, nes norite eiti savo kojomis.“ Kai buvo pradėję kauptis skysčiai pilve, jaučiau, kad tai gali būti pabaiga. Dabar vėl turiu viltį ir tvirtai sau sakau – dar ne dabar. Aš dar noriu gyventi 10, 20 metų. Girdėjau, kad viena moteris su kiaušidžių vėžiu gyveno ir 30 metų“, – tikina pašnekovė.

Inga Saukienė