Kas nutinka kaulams ir sąnariams kovojant su vėžiu?

Kovojant su onkologine liga, kartais tvirtai stovėti ant žemės tampa sunku tiesiogine to žodžio prasme, nes chemoterapija ir hormonų spindulinė terapija, stabdančios ligos progresavimą bei mažinančios vėžio atsinaujinimo riziką, paveikia kaulus ir sąnarius. Deja, bet kai kurie pacientai gydydamiesi pradeda jausti sąnarių skausmą ar sustingimą, pastebi, kad jų kaulai tampa silpnesni, greičiau ir dažniau lūžta.

Apie tai kalbamės su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja reumatologe prof. Jolanta Dadoniene.

Ankstesnė osteoporozė

Kaip teigia gydytoja reumatologė Jolanta Dadonienė, vaistai, skirti vėžiui gydyti, deja, turi nepageidaujamą šalutinį poveikį kaulams – ankstina ar greitina osteoporozės vystymąsi. „Kai kurie chemoterapiniai vaistai veikia kiaušides ar sėklides, mažindami estrogeno gamybą moterims, testosterono – vyrams. Jei pacientas yra jaunesnis nei 50 metų, o minėtų hormonų lygis organizme yra mažesnis nei norma, dėl šios priežasties gali sumažėti kaulų masė, mat šie hormonai yra labai svarbūs kaulų apsaugai. Rezultatas? Kaulų audinys pradeda retėti, todėl ilgainiui gali išaugti osteoporozės ir kaulų lūžių rizika“, – pastebi gydytoja.

Hormonų terapija, anot reumatologės, dažnai taikoma hormonams jautriems navikams gydyti, taip pat veikia kaulus. Šios terapijos tikslas – sumažinti hormonų, skatinančių naviko augimą, poveikį. Tačiau kartu sumažėja ir apsauginis hormonų, ypač estrogeno, poveikis kaulų audiniui. Kai kuriais atvejais situacija pasikeičia pabaigus taikyti hormonų terapiją, tačiau kartais kaulų tankio sumažėjimas gali išlikti ir ilgesnį laiką. Verta žinoti, kad ne visi krūties vėžiui gydyti skiriami hormoniniai vaistai mažina kaulų tankį. Pavyzdžiui, vaistas tamoksife­nas šitaip veikia tik moteris po menopauzės.

Spindulinė terapija paprastai neigiamai paveikia gydomos kūno srities kaulus. Tai ypač aktualu pacientėms, kurioms taip gydomi dubens srityje esantys organai: šlapimo pūslė, išangė, gimda, gim­dos kaklelis ar tiesioji žarna, taip pat moterims, esančioms rizikos grupėje susirgti osteoporoze. Spindulinės terapijos paveikti kaulai nebeatlaiko įprasto krūvio, todėl didėja taip vadinamų dubens nepakankamumo lūžių tikimybė (DNL) – jie labiausiai tikėtini per pirmus dvejus metus po taikytos spindulinės terapijos. Deja, dubens nepakankamumo lūžiai ne visada turi aiškiai išreikštus simptomus, tad jie dažniausiai aptinkami atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Minėtus lūžius jaučia vos 5 iš 100 moterų – judant gali skaudėti apatinę nugaros dalį ar dubenį. Ilsintis ar miegant dažniausiai neskauda.

Iliustracija sukurta naudojant DI

Sustingę, skausmingi, patinę sąnariai

Kovojant su vėžiu, anot gydytojos reumatologės, kita dažna bėda – sąnarių skausmas, sustingimas ar sumažėjęs jų judrumas. „Svarbu suprasti, kad šiuos simptomus gali lemti skirtingos priežastys – dažniausiai jie vargina dėl taikomo gydymo, tačiau kartais gali būti susiję ir su vadinamaisiais paraneoplastiniais sindromais“, – tvirtina profesorė.

Medikė paaiškina, kad sąnarių problemos, kaip šalutinis gydymo poveikis, ypač būdingos jau aukščiau minėtai hormonų terapijai, dėl kurios organizme sumažėja estrogeno. Pastarasis svarbus ne tik kaulams apsaugoti, jis padeda palaikyti tinkamą sąnarių kremzlės būklę, prisideda prie normalaus sąnarių judrumo. „Kai estrogeno sumažėja, sąnariai gali tapti jautresni, skausmingi, dažniau sustingę, ypač rytais arba po ilgesnio poilsio. Paprastai moterys skausmą jaučia rankų, kelių, pečių ar čiurnų srityse“, – pasakoja J. Dadonienė ir priduria, kad nors šiuos simptomus jaučia nemenka dalis pacientų, jie nereiškia nuolatinės sąnarių pažaidos ir išnyksta baigus onkologinį gydymą.

Sąnarių skausmą gali sustiprinti ir kiti gydymo būdai, pavyzdžiui, chemoterapija, kuri veikia visą organizmą ir gali skatinti uždegimus, sumažėjęs fizinis aktyvumas gydantis ar kaulų tankio retėjimas.

„Vis dėlto svarbu aiškiai atskirti kitą galimą sąnarių skausmingumo bei mažesnio judrumo priežastį – paraneoplastinius sindromus. Tai nėra šalutinis gydymo poveikis. Šie sindromai atsiranda dėl organizmo imuninės sistemos reakcijos į naviką arba dėl naviko išskiriamų medžiagų. Jie gali paveikti įvairias organizmo sistemas, taip pat ir sąnarius. Tada gali pasireikšti sąnarių skausmas (pastarasis gali būti migruojantis), uždegimas, patinimas ar simptomai, panašūs į reumatines ligas. Šie požymiai kartais atsiranda dar prieš nustatant onkologinę ligą ir visiškai nepriklauso nuo taikomo gydymo“, – pastebi medikė.

Nors sąnarių sindromai gali varginti, daugeliu atvejų juos galima palengvinti. Labai svarbu apie sąnarių skausmą ar sustingimą informuoti gydytoją – jis gali pasiūlyti tinkamų sprendimų, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo korekcijų, kineziterapiją ar gydymą vaistais. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir ieškoti būdų savijautai pagerinti.

Kaip teigia gydytoja reumatologė J. Dadonienė, vaistai, skirti vėžiui gydyti, deja, turi nepageidaujamą šalutinį poveikį kaulams. VUL Santaros klinikų nuotr.

Simptomai, signalizuojantys apie pokyčius

Profesorė pabrėžia, kad gydantis vėžį, problemų dėl kaulų ar sąnarių gali sulaukti tikrai ne visi pacientai. Didesnė rizika kyla moterims po menopauzės, taip pat pacientams, kurių kaulų tankis buvo sumažėjęs dar prieš susergant vėžiu, ir tiems, kuriems ilgą laiką buvo taikoma hormonų terapija. Meškos paslaugą daro fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, nesubalansuota mityba. Svarbus veiksnys, pasak medikės, yra ir kūno svoris. Jei jis per mažas, tikėtina, kad kaulų mineralinis tankis taip pat bus mažesnis, o per didelis kūno svoris didina sąnarių apkrovą ir gali sustiprinti skausmą. Todėl gydantis svarbu siekti išlaikyti stabilų ir sveikatai palankų kūno svorį. Derėtų pasirūpinti saugia namų aplinka siekiant sumažinti griuvimų riziką, nes kaulams retėjant net ir nedidelės traumos gali baigtis lūžiais.

„Pacientams, išgirdusiems onkologinę diagnozę, tikrai nereikia iš karto susiplanuoti vizito pas reumatologą. Su juo pasikonsultuoti ir atlikti reikalingus profilaktinius tyrimus dėl kaulų tankio reikėtų praėjus maždaug metams po aktyvaus onkologinio gydymo. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus simptomus, kurie gali signalizuoti apie kaulų ar sąnarių būklės pokyčius. Jei netikėtai pradėjo skaudėti nugarą ar klubus, jei vargina nuolatinis skausmas, jis stiprėja, jei rytais sąnariai būna sustingę ir šiaip jaučiama, kad sumažėjo judrumas, tai gali būti ženklas kreiptis gydytojo reumatologo konsultacijos. Svarbu informuoti specialistus, jei kaulai dažniau lūžta ar tampa jautresni net ir per nedideles traumas“, – akcentuoja J. Dadonienė.

Siekiant išsiaiškinti kaulų būklę, gali būti atliekamas kaulų mineralinio tankio tyrimas, leidžiantis įvertinti, ar kaulai gydantis nepradėjo retėti. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, padedantys nustatyti uždegiminius procesus organizme, kalcio ar vitamino D kiekį. Sąnarių būklei įvertinti paprastai skiriama echoskopija. Visa tai leidžia laiku imtis priemonių, jei reikia, skirti reikalingų vaistų ir taip sumažinti galimų komplikacijų.

Ar pasibaigus onkologiniam gydymui kaulų ir sąnarių bėdos išlieka? „Dažniausiai ne, tačiau situacijų, žinoma, būna visokių. Įveikti vėžį galima, o osteoporozę galima suvaldyti, pristabdyti“, – teigia medikė.

 Visagaliai mityba ir fizinis aktyvumas?

 Bandydami savarankiškai pagerinti kaulų ar sąnarių būklę, pacientai kartais daro klaidų. Viena dažniausių – dėl patiriamo skausmo visiškai atsisakoma fizinio aktyvumo. Nors poilsis gydantis svarbus, ilgalaikis nejudrumas gali dar labiau susilpninti kaulus ir raumenis. Ir priešingai, reguliarus judėjimas padeda stiprinti kaulus, gerina sąnarių lankstumą, pusiausvyrą, tad skausmas mažėja natūraliai.

Gydantis vėžį, problemų dėl kaulų ar sąnarių gali sulaukti tikrai ne visi pacientai.

Anot J. Dadonienės, kasdien fizinei veiklai reiktų skirti bent po pusvalandį. „Ypač naudingas vaikščiojimas, lipimas laiptais ar lengvos jėgos treniruotės. Tokia veikla stiprina kaulų audinį ir didina raumenų tonusą. Naudingi ir tempimo pratimai, joga ar pilatesas, galintys sumažinti sąnarių sustingimą ir pagerinti bendrą savijautą. Svarbiausia pasirinkti tokią fizinę veiklą, kuri būtų saugi ir pritaikyta individualiai būklei“, – tvirtina gydytoja.

Nors vieno stebuklingo produkto, galinčio sustabdyti kaulų retėjimą ar sumažinti sąnarių skausmą nėra, visgi tinkama, subalansuota mityba itin svarbi. Kaulų sveikatai svarbus kalcis – mineralas, kuris sudaro pagrindinę kaulų struktūros dalį. Jo gausu pieno produktuose, žalialapėse daržovėse, riešutuose, kai kuriose riebiose žuvyse, džiovintuose vaisiuose. Ne mažiau svarbus ir vitaminas D, kuris padeda organizmui įsisavinti kalcį ir palaikyti tinkamą kaulų mineralinį tankį. Šio vitamino taip pat galima gauti su maistu, pavyzdžiui, riebia žuvimi ar kiaušinių tryniais, raudona mėsa, tačiau didžiausia jo dalis susidaro odoje, veikiant saulės spinduliams. Be šių medžiagų, kaulų sveikatai svarbūs ir baltymai, magnis bei vitaminas K, kurie prisideda prie kaulų audinio formavimosi ir atsinaujinimo.

Kai kuriais atvejais vien mitybos gali nepakakti, todėl gydytojas gali rekomenduoti kalcio ar vitamino D papildų. Papildai paprastai skiriami individualiai, įvertinus paciento kraujo tyrimų rezultatus, kaulų tankį ir bendrą sveikatos būklę. Svarbu nepamiršti, kad nerekomenduojama savarankiškai vartoti didelių papildų dozių, nes net ir naudingos medžiagos, vartojamos netinkamai, gali turėti nepageidaujamų poveikių.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytus standartus kaulų mineralinio tankio tyrimo rezultatai yra vad­inami T balais. T balas nustatomas lyginant kaulų tankį su tos pačios lyties jauno, sveiko suaugusio žmogaus kaulų tankio vidurkiu. T balas parodo nuokrypį nuo šio vidurkio.

Rezultatas (T – balai)

daugiau -1 – kaulų tankis yra normalus.

-1–2,5 – kaulų tankis mažesnis nei norma (osteopenija).

mažiau arba lygu -2,5 – osteoporozė, kaulų tankis yra žemas, todėl atsiranda didesnė kaulų lūžių rizika.

Aistė Veismanaitė