Imunoterapija ir krūties vėžys: ką svarbu žinoti apie gydymą ir jo šalutinius poveikius?

Vienas krūties vėžio gydymo būdų – imunoterapija. Nors ji tinka ne visoms pacientėms, tam tikrais atvejais gali labai pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti ligos atkryčio riziką. Vis dėlto imunoterapija, kaip ir chemoterapija, gali sukelti šalutinių poveikių, todėl svarbu juos laiku atpažinti ir aptarti su gydytoju. Apie tai, kada skiriama imunoterapija, kuo ji skiriasi nuo chemoterapijos ir ką svarbiausia žinoti pacientėms, pasakoja Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos dienos stacionaro skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė.

Daktare, kas yra imunoterapija ir kuo ji skiriasi nuo chemoterapijos?

Tiek imunoterapija, tiek chemoterapija yra vėžio gydymas vaistais, tačiau šie gydymo būdai skiriasi savo veikimo mechanizmu. Chemoterapijos vaistai – citostatikai – naikina greitai besidalijančias vėžines ląsteles. Tačiau ji paveikia ir sveikas greitai besidalijančias organizmo ląsteles. Imunoterapijos vaistai ne tiesiogiai veikia vėžio ląstelę, o padeda organizmo imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžio ląsteles.

Kokiais atvejais krūties vėžiui gydyti skiriama imunoterapija?

Imunoterapija dažniausiai taikoma tik tam tikriems krūties vėžio tipams ir tik tada, kai yra požymių, jog navikas gali reaguoti į imuninės sistemos aktyvinimą. Lietuvoje imunoterapiją kartu su chemoterapija skiriame gydyti vietiškai išplitusiam arba ankstyvos stadijos trigubai neigiamam krūties vėžiui, kai yra padidėjusi vėžio atkryčio rizika. Gydymas taikomas tam tikrą laiką iki ir po krūties operacijos. Derinyje su chemoterapija imunoterapija yra skiriama metastazavusiam ar atsinaujinusiam po ankstesnio gydymo trigubai neigiamam krūties vėžiui gydyti, kai navike nustatoma PD-L1 raiška (esant CPS rodmeniui ≥10) ir kai dar nebuvo skirta chemoterapija dėl metastazavusios ligos.

„Imunoterapijos šalutiniai poveikiai gydytojams yra gerai žinomi, gydytojas atidžiai stebi sveikatos būklės pasikeitimus, atlieka reikiamus tyrimus, esant reikalui skiria papildomą gydymą“, – ramina pacientes gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. L. Daukantienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Kokie yra dažniausi imunoterapijos šalutiniai poveikiai?

Imunoterapija mažiau toksiška ir dažniausiai gerai toleruojama. Tačiau kartais pasitaiko ir sudėtingų, grėsmingų nepageidaujamų gydymo poveikių. Imunoterapija suaktyvina imuninę sistemą, galinčią veikti ne tik vėžines ląsteles, tačiau kartais klaidingai užpulti ir sveikąsias, sukeldama uždegimines/autoimunines audinių ir organų reakcijas, kurios pasireiškia pažeisto organo atliekamos funkcijos sutrikimui būdingais simptomais. Apie bet kokį atsiradusį sveikatos būklės pasikeitimą, naują simptomą pacientas turi būtinai informuoti gydytoją.

Ar imunoterapijos šalutiniai poveikiai skiriasi nuo chemoterapijos sukeliamų? Kada, patiriant imunoterapijos sukeltus šalutinius poveikius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Dažniausi chemoterapijos šalutiniai poveikiai yra plaukų slinkimas, pykinimas, poveikis kraujodarai (kraujo ląstelių sumažėjimas), imuniteto susilpnėjimas, viduriavimas, virškinamojo trakto gleivinės pažeidimas, nuovargis ir kiti. Imunoterapijos šalutiniai poveikiai gali pasireikšti bet kokio organo (skydliaukės, plaučių, širdies, odos, virškinamojo trakto ir kitų organų) veiklos sutrikimui būdingais požymiais. Dažnai imunoterapijos šalutiniai poveikiai yra lengvi arba vidutiniai, pacientė gali jausti nuovargį, odos sausumą, sąnarių, raumenų maudimą, apetito sumažėjimą. Šalutiniai poveikiai gali būti labiau individualūs. Kai kurios pacientės jaučiasi beveik įprastai. Nedelsiant kreiptis į gydantį gydytoją reikia, jei pasireiškia dusulys, nuolatinis kosulys, stiprus viduriavimas, aukšta kūno temperatūra, didelis silpnumas, sumišimas, akių ar odos pageltimas, stiprus naujas skausmas, ryškus bėrimas. Anksti pastebėti imunoterapijos šalutiniai poveikiai dažnai sėkmingai kontroliuojami paskyrus gydymą. Imunoterapiją skiriant deriniuose su chemoterapija gali pasireikšti ir šiems vaistams būdingi nepageidaujami poveikiai.

Imunoterapijos šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti ne tik gydymo pradžioje, bet ir vėliau, po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar net jau baigus gydymą.

Kaip dažniausiai valdomi ar lengvinami šie šalutiniai poveikiai?

Nepageidaujamiems reiškiniams gydyti dažniausiai skiriami vaistai kortikosteroidai, kartais – imunosupresantai.

Ar yra būdų, kaip pacientės gali sau padėti gydymo metu?

Sveikas gyvenimo būdas, visavertė mityba, fizinis aktyvumas, sveikatos būklės stebėjimas – svarbi gydymo proceso ir sėkmės dalis.

Ar dėl šalutinių poveikių kartais tenka nutraukti ar keisti imunoterapiją kitu gydymu?

Įvertinus šalutinio reiškinio stiprumą, pasikartojimą, paciento būklę, gali būti laikinai stabdomas ar net visiškai nutraukiamas imunoterapijos skyrimas. Tuomet, atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją, parenkamas kitas vėžio gydymo metodas, kitas vaistų derinys.

Ką svarbiausia pacientėms žinoti prieš pradedant imunoterapiją, kad jos jaustųsi ramiau ir saugiau?

Pacientė nėra paliekama viena stebėti simptomų. Imunoterapijos šalutiniai poveikiai gydytojams yra gerai žinomi, gydytojas atidžiai stebi sveikatos būklės pasikeitimus, atlieka reikiamus tyrimus, esant reikalui skiria papildomą gydymą. Svarbiausia – reikia ne kentėti, o pranešti apie sveikatos pasikeitimus, nebijoti klausti ir suprasti savo gydymo planą. Kai aiškus gydymo planas, suprantama, kur ir kada kreiptis, jei pasireikštų šalutiniai gydymo poveikiai, – nerimas paprastai sumažėja.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio centras