Žalieji koridoriai – ką svarbu žinoti su onkologine liga susidūrusiam pacientui?

Pirmą kartą susirgus onkologine liga, pacientui kyla daug klausimų: kaip pasinaudoti žaliuoju koridoriumi? Ko vertėtų paklausti gydytojo onkologo? Kaip tinkamai pasiruošti konsultacijai? Ar galima derinti onkologinės ligos gydymą ir darbą? Nacionalinio vėžio centro (NVC) specialistai atsako į svarbiausius, dažniausiai žaliajame koridoriuje atsidūrusiems onkologiniams pacientams kylančius klausimus.

Kaip patekti į žaliąjį koridorių?

Lietuvoje pacientai gali pasinaudoti vadinamuoju žaliuoju koridoriumi, skirtu pagreitinti įtariamų onkologinių ligų diagnostiką ir gydymo pradžią. Anot NVC Konsultacinės poliklinikos Kontaktų centro vadovės Ingos Jankūnienės, svarbu atkreipti dėmesį, kad ši sistema nėra tiesiogiai prieinama pacientui savarankiškai registruojantis. Ji aktyvuojama gydytojo sprendimu, laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos. „Pirmiausia, pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs klinikinius simptomus ar tyrimų rezultatus, gali įtarti onkologinę ligą. Tokiu atveju išduodamas siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai, pažymint, kad pacientui turi būti taikomas žaliasis koridorius“, – paaiškina I. Jankūnienė.

Anot pašnekovės, su tokiu siuntimu pacientas prioriteto tvarka gali patekti į specializuotas gydymo įstaigas, tokias kaip NVC, jam sparčiau atliekami reikalingi diagnostiniai tyrimai. Tai leidžia gerokai sutrumpinti laiką nuo pirminio įtarimo iki galutinės diagnozės nustatymo ir gydymo pradžios. „Svarbu pabrėžti, kad žaliasis koridorius taikomas tik esant pagrįstam įtarimui dėl onkologinės ligos, o sprendimą dėl jo taikymo priima gydytojas, vadovaudamasis medicininėmis indikacijomis. Pirminė konsultacija vyksta ne vėliau nei per 14 darbo dienų“, – atkreipia dėmesį Kontaktų centro vadovė.

Iliustracija sukurta naudojant DI

Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai diagnozavus vėžį?

Diagnozavus onkologinę ligą, paciento kelias sveikatos priežiūros sistemoje vyksta nuosekliai, siekiant kuo greičiau patikslinti ligos stadiją ir pradėti tinkamiausią gydymą. Pirmasis žingsnis – oficialus diagnozės patvirtinimas ar įtarimas ir registracija specializuotoje gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, NVC ar kitose onkologines paslaugas teikiančiose tretinio lygio ligoninėse. Pacientas registruojamas gydytojo specialisto konsultacijai. „Toliau atliekami išsamūs diagnostiniai tyrimai, būtini ligos išplitimui (stadijai) nustatyti. Tai gali apimti vaizdinius tyrimus (kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją, pozitronų emisijos tomografiją ir kt.), laboratorinius tyrimus, papildomas biopsijas ar jau turimos medžiagos patikslinimą“, – paaiškina I. Jankūnienė.

Surinkus visus reikalingus duomenis, paciento atvejis paprastai aptariamas daugiadalykėje gydytojų komandoje, kurią sudaro onkologai chemoterapeutai, chirurgai, radioterapeutai, radiologai ir kiti specialistai. Ši komanda parenka individualią gydymo taktiką.

„Gydymo planas gali apimti chirurginį gydymą, chemoterapiją, spindulinę terapiją, imunoterapiją ar šių metodų derinius. Priėmus sprendimą pacientas registruojamas konkrečioms procedūroms ar gydymo pradžiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visais etapais pacientui teikiama informacija apie ligą, gydymo galimybes ir eigą, o prireikus į procesą įtraukiami ir kiti specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai ar paliatyviosios pagalbos komanda“, – pasakoja Kontaktų centro vadovė.

Pasiruošimas konsultacijoms ir kita naudinga informacija pacientui

Dažnas, onkologiniam pacientui kylantis klausimas: kur galima gauti patikimą informaciją apie ligos eigą, gydymo planą ir šalutinius poveikius? Anot NVC Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriaus vedėjos Veronikos Mickevičienės, apie ligos eigą ir gydymo planą visada reikia kalbėtis tik su gydančiu gydytoju. „Gydymo planas patvirtinamas daugiadalykėje gydytojų komisijoje. Apie gydymo šalutinius poveikius galima pasidomėti ir bendruose šaltiniuose, pavyzdžiui, svetainėje www.nvc.lt publikuotuose, pacientui skirtuose leidiniuose pagal aktualias temas. Svarbu suprasti, kad visi galimi šalutiniai poveikiai tam pačiam žmogui gali ir nepasireikšti, jie priklauso nuo konkrečių vaistų. Taigi, geriausia su gydytoju aptarti, kokie būtent šalutiniai poveikiai aktualūs pacientui vartojant jam paskirtus vaistus“, – paaiškina V. Mickevičienė.

Labai svarbu ir paciento atlikti namų darbai – tinkamas pasiruošimas pirmai konsultacijai su gydytoju specialistu yra aktualus siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų diagnostikos bei gydymo planavimo procesą. Specialistai rekomenduoja pacientams iš anksto surinkti ir atsinešti visą turimą su sveikatos būkle susijusią informaciją. „Visų pirma, būtina turėti gydytojo siuntimą bei asmens tapatybės dokumentą. Taip pat itin svarbu pateikti ankstesnių tyrimų rezultatus: vaizdinių tyrimų (kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, mamografijos ir kt.) aprašus bei, jei įmanoma, pačius vaizdus skaitmeninėje laikmenoje. Ne mažiau svarbūs yra histologinių ar biopsijos tyrimų atsakymai, kurie leidžia tiksliai įvertinti diagnozę“, – kaip pasiruošti pirmai konsultacijai pasakoja I. Jankūnienė.

Pacientams rekomenduojama atsinešti ir laboratorinių tyrimų rezultatus, informaciją apie anksčiau taikytą gydymą, vartojamus vaistus bei alergijas. Jei yra, verta pateikti išrašus iš ankstesnių gydymo įstaigų ar ligoninių. Per konsultaciją dažnai aptariamas tolesnis ištyrimo ir gydymo planas, todėl pacientui naudinga iš anksto pasiruošti klausimus gydytojui – apie ligos stadiją, galimus gydymo metodus, jų trukmę, šalutinius poveikius bei prognozę.

Kontaktų centro vadovė I. Jankūnienė pabrėžia: įmanoma derinti darbą ir gydymą, tačiau prioritetas visais atvejais turi būti skiriamas sveikatai ir gydymo efektyvumui. Mariaus Šapranausko nuotr.

Ko reikėtų paklausti gydytojo? Klausimų TOP 10

Pacientams, susiduriantiems su onkologine liga, rekomenduojama kiekvienai konsultacijai su gydytoju pasiruošti iš anksto ir turėti aiškų klausimų sąrašą. Tai padeda struktūruoti vizitą, užtikrina, kad bus aptarti visi svarbiausi aspektai, ir mažina riziką pamiršti aktualius klausimus dėl patiriamo streso. „Per pirmą konsultaciją svarbiausi klausimai paprastai susiję su diagnozės patikslinimu: kokia nustatyta liga, kokia jos stadija, ar reikalingi papildomi tyrimai. Aktualu išsiaiškinti, kokie gydymo metodai galimi, kuris iš jų rekomenduojamas konkrečiu atveju ir kodėl. Ne mažiau svarbi klausimų grupė apima gydymo eigą ir praktinius aspektus: kiek laiko truks gydymas, kaip dažnai reikės lankytis gydymo įstaigoje, pavyzdžiui NVC, kokie galimi šalutiniai poveikiai ir kaip jie bus valdomi. Pacientams naudinga pasiteirauti apie poveikį kasdieniam gyvenimui – darbingumui, fiziniam aktyvumui, mitybai“, – atkreipia dėmesį I. Jankūnienė.

Pašnekovė teigia, kad per kitus vizitus klausimų pobūdis dažnai keičiasi – daugiau dėmesio skiriama gydymo efektyvumui, atliktų tyrimų rezultatams, tolesniems žingsniams ar galimiems gydymo plano koregavimams.

Svarbu pabrėžti, kad aktyvus paciento dalyvavimas gydymo procese, įskaitant klausimų uždavimą ir informacijos tikslinimą, yra laikomas gera praktika ir prisideda prie geresnio gydymo supratimo bei bendradarbiavimo su gydytoju. Kontaktų centro vadovė pateikia TOP 10 klausimų, kuriuos su vėžiu susidūrusiam pacientui vertėtų užduoti savo gydytojui onkologui.

TOP 10 klausimų gydytojui onkologui 

1. Kokia tiksliai yra mano diagnozė ir ligos stadija?
2. Ar reikalingi papildomi tyrimai diagnozei patikslinti?
3. Kokie gydymo metodai galimi mano atveju ir kuris rekomenduojamas? Kodėl?
4. Koks yra siūlomo gydymo tikslas (išgydyti, kontroliuoti ligą, palengvinti simptomus)?
5. Kiek laiko truks gydymas ir kaip dažnai reikės lankytis gydymo įstaigoje?
6. Kokie galimi šalutiniai poveikiai ir kaip jie bus valdomi?
7. Kaip gydymas paveiks mano kasdienį gyvenimą (darbą, fizinį aktyvumą, mitybą ir kt.)?
8. Kokie yra gydymo sėkmės rodikliai ar prognozė mano situacijoje?
9. Ar yra alternatyvių gydymo galimybių ar klinikinių tyrimų?
10. Į ką turėčiau kreiptis tarp vizitų, jei pablogėtų savijauta ar kiltų klausimų?

Vėžio gydymas ir kasdienis gyvenimas: ar galima suderinti?

Susirgus onkologine liga dažnam pacientui aktualu, kaip liga paveiks jo kasdienį gyvenimą, ar bus įmanoma aktyviai dirbti. Anot I. Jankūnienės, onkologinės ligos diagnozė nebūtinai reiškia visišką pasitraukimą iš darbo rinkos – dažnai pacientai gali derinti gydymą su profesine veikla, tačiau tai priklauso nuo ligos stadijos, taikomo gydymo ir individualios savijautos.

Pasak Pacientų patirčių ir informacijos valdymo skyriaus vedėjos V. Mickevičienės, apie ligos eigą ir gydymo planą visada reikia kalbėtis tik su gydančiu gydytoju. Edmundo Paukštės nuotr.

„Lietuvoje galiojantis darbo ir socialinės apsaugos reglamentavimas numato įvairias galimybes darbuotojams, susiduriantiems su sunkia liga. Pacientai gali pasinaudoti laikinu nedarbingumu, kurį skiria gydytojas, taip pat – grįžti į darbą palaipsniui arba dirbti sumažintu krūviu. Tam tikrais atvejais gali būti nustatomas dalinis darbingumas, suteikiantis papildomas socialines garantijas. Vis dažniau praktikoje taikomi ir lankstūs darbo organizavimo sprendimai – nuotolinis darbas, individualiai derinamas darbo grafikas ar užduočių apimties mažinimas. Tokie sprendimai priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo susitarimo, tačiau rekomenduojama juos aptarti kuo anksčiau, įvertinus gydymo planą ir galimus šalutinius poveikius“, – pasakoja Kontaktų centro vadovė.

Gydymo metu, ypač taikant chemoterapiją ar spindulinę terapiją specializuotose įstaigose, pacientai gali jausti nuovargį, silpnumą ar kitus simptomus, kurie laikinai riboja darbingumą. Dėl to sprendimas dirbti turėtų būti priimamas individualiai, glaudžiai bendradarbiaujant su šeimos gydytoju. Anot pašnekovės, įmanoma derinti darbą ir gydymą, tačiau prioritetas visais atvejais turi būti skiriamas sveikatai ir gydymo efektyvumui. Tinkamai parinktas darbo režimas gali padėti išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą ir psichologinę gerovę, tačiau neturėtų trukdyti gydymo procesui.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio centras