Žurnalas „Rožinis gyvenimas“ – jau 10-as numeris Jums, apie Jus ir su Jumis!

Prieš pat atiduodamos žurnalą spaustuvei abi būname nuoširdžiai įsitikinusios – viskas, gana, šis žurnalo numeris tikrai bus paskutinis! Tada žurnalas pasiekia gydymo įstaigas ir pacientų organizacijas, o iki mūsų atkeliauja padėkos, komplimentai ir vėl pradedi galvoti: Gal tikrai darome prasmingą darbą?

Ši istorija (kol kas – iki žurnalo parengimo spaustuvei) kartojasi jau dešimtą kartą. Ir iki šiol vis nutikdavo taip, kad praėjus kelioms savaitėms, vėl susiskambindavome, pradėdavome kalbėti apie naują numerį, galimas temas ir pašnekovus. Ir vėl prasidėdavo pašnekovų ir rėmėjų paieškos. Taip Jus pasiekė jau dešimtas „Rožinio gyvenimo“ numeris.

O pirmas buvo kuriamas per pandemiją, kai visiems užsidarius namuose reikėjo artimo ir nuoširdaus bendravimo, nors per žurnalą. 2020 m. rugsėjo 9 d. popietę žurnalas „Rožinis gyvenimas“ buvo pristatytas tuometiniame Nacionaliniame vėžio institute tiesiog kieme, nes vis dar galiojo karantino ribojimai medicinos įstaigose. Daugelis pirmojo leidinio herojų – šios gydymo įstaigos medikai, gydytojai, slaugytojai ir pacientai.

Vėliau buvo ir daugiau pristatymų, susitikimų su pacientėmis. Pastarosios jį greitai pastebėjo ir pamėgo. Skaitytojos dažnai paskambina padėkoti ar parašo: „Kol lašėjo chemija, skaičiau, verkiau, juokiausi, daug ką kitaip supratau.“

Šiandien žurnalas platinamas nemokamai – pacientės ir jų šeimos nariai jį gali rasti didžiosiose gydymo įstaigose ir pacientų organizacijose. Žurnalas laukiamas ligoninėse, o gydytojai tikina: „Žurnalą skaito visi: mes, moterys, net vyrai, gulintys skyriuose.“ Keturi–penki tūkstančiai egzempliorių ištirpsta akimirksniu, o paskutinio numerio kartais net neleidžiama išsinešti.

O tokie atsiliepimai – pagrindinis mūsų motyvacijos šaltinis

 Doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė

Idėja leisti žurnalą atkeliavo iš Prancūzijos, vėliau ieškojome leidėjų jai įgyvendinti, galiausiai subūrėme bendraminčius. Žurnalas „Rožinis gyvenimas“ įsiveržė kaip uraganas į mūsų lietuvišką spaudos ir onkologinių ligonių pasaulį. Mane jis intriguoja jau savo formatu, švelniu rožiniu blizgiu viršeliu vilioja atversti, o viduje gvildena tokio stiprumo temas, kurios ne vienam išspaudžia ašarą. Jis pradėjo griauti visus mitus apie mūsuose tokį gajų liūdną ir beviltišką straipsnių apie vėžį stilių. Priešingai, kalbėdamas apie tą patį vėžį žurnalas išdrįso skatinti optimizmą, dalintis istorijomis taip, kad jos suteiktų vilčių, ir net juodžiausiomis kelionės su vėžiu akimirkomis ragintų viską matyti per rožinius akinius ir toliau eiti į priekį…

Kad idėja leisti tokį žurnalą gimė laiku ir vietoje, rodo jau penkti leidimo metai ir kaskart išgraibstomas naujas tiražas… Tikrai turime kuo didžiuotis, nes Lietuvoje ir net Baltijos šalyse tai yra pirmas tokio pobūdžio žurnalas, pasakojantis apie kelionę per krūties vėžį visais jos etapais. 

Didžiulė padėka pacientėms, kurios drąsiai pasakoja savo ligos istorijas; kolegoms, kurių nereikia ilgai prašyti pasidalinti savo patirtimis; ir ypatinga padėka leidėjoms žurnalistėms Ievai ir Vaidai už savotišką drąsą pradėti leisti tokio pobūdžio leidinį ir taip aktyviai palaikyti jo gyvastį per visus tuos metus.

Na, o man asmeniškai šis žurnalas reiškia ir tai, dėl ko grįžau dirbti į Lietuvą – džiaugiuosi, kad vieną savo tarptautinių patirčių pavyko įgyvendinti Lietuvoje ir taip prisidėti prie dar didesnės Lietuvos onkologijos pažangos.

————-

Prof. Sonata Jarmalaitė

Nuo pat pirmojo iki dešimtojo numerio esu nepataisoma leidinio „Rožinis gyvenimas“ fanė. Tiesą sakant, tai vienintelis žurnalas, kurį perskaitau nuo pradžios iki galo. Ir ne tik skaitau…

Kai miela kolegė Birutė Brasiūnienė nupasakojo idėją, atsivežtą iš Prancūzijos, pasakiau – krūties vėžiu sergančios moterys vertos šio aukščiausios klasės leidinio su kokybišku turiniu ir dizainu. Būtų gėda joms siūlyti nušiurusius lankstinukus ant pigaus popieriaus su formaliu tekstu apie ligą.

Esu labai dėkinga leidinio kolektyvui už kūrybiškumą, entuziazmą, empatiją, atvirumą kitų rūpesčiams. Žinau, kaip nelengva buvo surinkti po kruopelytę kiekvieną iš dešimties numerių su aktualiomis temomis, nuostabiais pašnekovais ir ypatingai menišku viršeliu bei viso leidinio dizainu. Jūsų dėka leidinys su kiekvienu numeriu tik gerėja. Man atrodo, kad tai jau ne leidinys, o bendraminčių klubas, kuriame moterų vienybė daro stebuklus.

Sveikinu visus šio „Rožinio gyvenimo“ klubo bendraminčius su dešimtuoju numeriu ir linkiu dar daug leidinių ir prasmingų darbų rožine vilties ir optimizmo spalva nudažant moterų gyvenimus!

————

Agnė Čižauskaitė

Man žurnalas „Rožinis gyvenimas“ – viena patikimiausių ir ilgalaikiškiausių pacientų nuomonės formavimo platformų. Tai – informacinė erdvė, galinti saugiai pasiekti visus, kurie dar ir šiandieną nėra įgudę naudoti socialinių tinklų ar dirbtinio intelekto įrankių. Ir tikro leidinio pojūtis visuomet yra ne tas pats, kas elektroninio. Nors aš visuomet nuliūdusioms moterims, kurioms neužteko žurnalo numerių, paaiškinu, jog visus straipsnius jos gali surasti internete, tai jas tik iš dalies paguodžia. Kai ligonė iš kabineto išeina pradėti ilgo ir sudėtingo nustatytos ligos gydymo kelio rankose išsinešdama RG žurnalą, ji sako, jog gavo dovanų. Nes tai – dovana, kuri neleidžia sutrikti tarp nepatikimos informacijos gausos, suprasti, jog gyvenimas nesustoja, o tik keičiasi, ir ji tokia – ne viena.

 ————

Asociacijos „Onkologinės ligos draugas“ vadovė Vida Gasauskienė

Tokio formato ir onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms skirto leidinio visada žvalgiausi. Tokio geros kokybės žurnalo su įdomiais straipsniais ir herojų istorijomis. Žurnalo, leidžiančio susipažinti ne tik su pačių onkologinių pacientų patirtimis, bet ir su specialistais, gydytojais. Šį žurnalą suradau ir skaitau nuo pirmo numerio iki šiol.

Susirgusi vėžiu ieškai pastiprinimo, motyvacinių onkologinių pacientų istorijų – atvirų, nesuvaidintų, su neįkainojama patirtimi. Žurnalų herojų pasakojimai motyvuoja neprarasti vilties, jog galima pasveikti. Sustiprina tikėjimą ir pasitikėjimą savimi pačiu, nes skaitai kito paciento istoriją ir atpažįsti savo mintis, baimes, norą kuo sklandžiau pereiti skirto gydymo etapus, sustiprėti. 

„Rožiniame gyvenime“ galima rasti ne vien pacienčių istorijų, tai ir puiki proga susipažinti su profesionalais: gydytojais, specialistais. Jų pasakojimai padeda daugiau sužinoti apie ligą ir kaip sau padėti, atrasti būdų sveikatai stiprinti, kartu – pažinti mūsų gerbiamus profesionalus, dedančius daug pastangų, kad onkologinės ligos būtų įveiktos. Skaityti šį žurnalą – savotiška palaikymo ir stiprinimo terapija.

 ————

Jolanta, pacientė

Jūsų leidžiamas žurnalas labai profesionaliai parengtas. Jame radau tiek daug atsakymų į klausimus, kurie kirbėjo galvoje ir tebekirba, nes dabar vėl taikoma chemoterapija. O moterys, kurias Jūs kalbinate, išties yra herojės.

————

Neringa Kaminskienė, buvusi pacientė

Apie žurnalą sužinojau iš savo onkologės, gydytojos Editos Juodžbalienės. Ji tiesiog pasiūlė paimti vieną numerį paskaityti. Dabar seku visus. Man labai tinka ir patinka žurnalo straipsniai. Patinka, kad pateikiama naujausia medicininė informacija iš gydytojų lūpų, bet taip pat yra ir žmonių pasakojimų. Gaudau sėkmės istorijas, nes socialiniuose tinkluose yra daug skaudžių patirčių, žmonės rašo, kas nepavyko, kas kelia iššūkių. Žinoma, nuo to nepabėgsi, bet mintims reikia ir pozityvo. O jo randu žurnale „Rožinis gyvenimas“. 

————

O mes, naudodamosi proga, sakome „ačiū“, kad esate su mumis! Dėkojame visai mūsų puikiai autorių komandai ir kalbos redaktorei Indrei, fotografams, dizaineriui Robertui, sukūrusiam ir iki šiol kuriančiam žurnalo vaizdą. Ačiū visiems medikams ir skaitytojoms bei istorijų herojėms moterims, kad dalinatės savo istorijomis, patikite pačius jautriausius išgyvenimus, įkvepiate mus!

Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė