Išmaniosios technologijos – vienas pagrindinių personalizuotos medicinos įrankių

Diagnozuojant ir gydant onkologines ligas pacientams vis dažniau siūlomi išmanieji įrenginiai. Jie leidžia stebėti įvairius sveikatos rodiklius tarp vizitų pas gydytoją, vertinti paciento būklę prieš operacijas ir po jų, esant reikalui, gydytojas gali susisiekti su pacientu ir pasiteirauti, ar šis jaučiasi gerai. Apie išmaniųjų technologijų pritaikymą onkologijoje kalbamės su Nacionalinio vėžio centro (NVC) Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr. Audriumi Dulsku ir NVC Radiacinės onkologijos centro vadovu dr. Jonu Veniumi.

Kas yra išmanieji nešiojamieji įrenginiai?

Dr. J. Venius: Išmanieji nešiojamieji įrenginiai – tai sensorių ir ryšio technologijų pagrindu veikiantys prietaisai, dėvimi ant kūno arba integruojami į drabužius. Šie prietaisai nuolat stebi fiziologinius parametrus. Tai gali būti išmanieji laikrodžiai, apyrankės, širdies ritmo dirželiai, miego jutikliai ar net išmanieji pleistrai.

Kokius duomenis šie įrenginiai renka, ir ar jie gana tikslūs?

Dr. J. Venius: Dauguma įrenginių renka duomenis apie širdies ritmą, fizinį aktyvumą, miego kokybę, kvėpavimo dažnį, deguonies saturaciją, odos temperatūrą ir net streso rodiklius.

Tikslumas priklauso nuo įrenginio tipo – buitiniai įrenginiai dažnai pateikia orientacinius duomenis, o medicininės klasės prietaisai, turintys CE arba FDA sertifikatus, gali būti naudojami klinikinėje praktikoje. Šiandien matome vis aiškesnę tendenciją, kai buitiniai įrenginiai artėja prie medicininio tikslumo ribos. Dirbtinis intelektas (DI) yra kritiškai svarbus, nes leidžia iš didelių, nuolat kintančių duomenų kiekių išgauti klinikinę prasmę. DI gali atpažinti individualius sveikatos pokyčius, nustatyti rizikos signalus ar net prognozuoti komplikacijas dar prieš joms pasireiškiant. Be pažangių algoritmų tokie duomenys būtų tiesiog triukšmas – todėl DI tampa neatsiejama šių sistemų dalimi.

Dr. J. Venius. Edmundo Paukštės nuotr.

Kokia iš to nauda pacientui ir gydytojui?

Doc. dr. A. Dulskas: Kai kalbame apie naudą pacientui, kalbame apie ankstyvą komplikacijų nustatymą. Išmanieji įrenginiai fiksuoja fiziologinius pokyčius (pulsą, temperatūrą, aktyvumą, EKG), todėl galima anksčiau pastebėti infekcijos ar širdies ritmo sutrikimo požymius. Kadangi pacientas stebimas nuotoliniu būdu, sumažėja vizitų pas gydytoją. Pacientas jaučiasi saugesnis – galimybė su gydytoju susisiekti per programėlę suteikia psichologinį komfortą. Be to, pacientas pats aktyviai dalyvauja: mato savo duomenis, o tai gerina rekomendacijų laikymąsi.

Gydytojui DI naudojimas reiškia objektyvius duomenis realiu laiku. Tai leidžia sekti pooperacinius rodiklius tarp vizitų, greičiau identifikuoti rizikos atvejus. Jei gydytojas mato pranešimus, kai yra nukrypimų nuo normos, jis gali paskambinti pacientui ir pasiklausti „ar viskas gerai?“ Be to, DI gali gydytoją perspėti tik apie kliniškai reikšmingus pokyčius. Ir, žinoma, DI suteikia išsamesnių duomenų mokslui.

Ar tokie įrenginiai galėtų pakeisti dalį tradicinės diagnostikos?

Doc. dr. A. Dulskas: Kai kuriais atvejais – taip. Išmanieji įrenginiai gali papildyti tradicinę diagnostiką, leisdami gauti tęstinius, pasyvius duomenis tarp vizitų. Pavyzdžiui, širdies ritmo pokyčiai gali įspėti anksčiau, nei klinikiniai simptomai. Širdies ritmo didėjimas ir temperatūros kilimas – gresiančios pooperacinės komplikacijos. Žaizdos nuotraukos su automatine spalvos, paraudimo ar sekreto analize gali pakeisti dalį fizinės apžiūros. Tačiau galutiniai sprendimai (pavyzdžiui, dėl gydymo keitimo) vis dar priklausys nuo gydytojo interpretacijos ir tradicinių tyrimų (kraujo, vaizdinės diagnostikos).

Doc. dr. A. Dulskas. Mariaus Šapranausko nuotr.

Kokią vietą šios technologijos turės personalizuotoje medicinoje?

Doc. dr. A. Dulskas: Išmanieji įrenginiai yra vienas pagrindinių personalizuotos medicinos įrankių. Jie suteikia individualų fiziologinį parašą – leidžia atpažinti, koks paciento normalus ritmas, aktyvumas ar miego modelis. Tai padeda kurti dinaminį gydymo planą pagal realaus laiko duomenis, o ne tik periodinius tyrimus. Ilgainiui tokie duomenys integruosis su genetiniais ir molekuliniais biomarkeriais, sudarydami tikrą „skaitmeninį dvynį“ – modelį, leidžiantį prognozuoti komplikacijas ir pritaikyti prevenciją.

Kokia yra NVC patirtis naudojant išmaniuosius įrenginius?

Dr. J. Venius: NVC išmanieji dėvimieji įrenginiai naudojami keliuose tyrimuose, susijusiuose su pacientų fizinio aktyvumo, širdies ritmo ir saturacijos, spaudimo bei temperatūros stebėjimu. Jie padeda įvertinti paciento fizinę būklę prieš operacijas bei atsistatymą po jų, taip pat gali būti naudojami ir vertinant paciento būklę po chemoterapijos ar spindulinės terapijos. Šiuo metu NVC vysto išmaniųjų technologijų integravimo į pacientų pasirengimo gydymui („prehabilitation“) modelį, siekiant objektyviai stebėti ir optimizuoti tiek fizinį, tiek psichologinį pasirengimą.

Kaip įsivaizduojate išmaniųjų nešiojamų įrenginių naudojimą medicinoje po 10–20 metų?

Doc. dr. A. Dulskas: Integruota priežiūra 24/7: pacientų būklė bus sekama nuolat, o sistemų algoritmai automatiškai siūlys intervencijas (pavyzdžiui, skysčių vartojimą, fizinį aktyvumą, medikamentų korekciją). Esant ūmiam būklės pablogėjimui, pavyzdžiui, miokardo infarktui, būtų iškviečiama artimiausia GMP, suderinamas priėmimas artimiausioje ligoninėje. Įrenginiai taps integruoti į drabužius, odą ar net siūlus pooperacinėje žaizdoje. Be to, algoritmai automatiškai parengs santraukas iš tūkstančių duomenų taškų, palikdami gydytojui priimti sprendimą. Pooperaciniai pacientai bus stebimi namuose taip pat tiksliai, kaip dabar intensyviosios terapijos skyriuje. Na, ir, žinoma, pacientas taps savo sveikatos duomenų savininku ir aktyviu dalyviu, o gydytojo vaidmuo – interpretuoti ir personalizuoti algoritmų pasiūlymus.

Ačiū už pokalbį.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio centras