Rekonstrukcinės ir onkoplastinės krūties operacijos: ką svarbu žinoti
Kada verta atlikti krūties rekonstrukciją ar onkoplastinę operaciją? Kuo tai naudinga pacientei? Kaip parenkama viena ar kita operacija? Ar šios procedūros padeda išlaikyti moteriškumo jausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą? Apie viską plačiau kalbamės su Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurge Alge Leveckyte.
Kaip šiandien keičiasi požiūris į krūtų rekonstrukciją gydant onkologinėmis ligomis sergančias pacientes? Kas pasikeitė, pavyzdžiui, per dešimties metų laikotarpį?
Per pastarąjį dešimtmetį požiūris į krūtų rekonstrukciją labai pasikeitė – nuo „papildomos“ procedūros po onkologinio gydymo iki integruotos, personalizuotos gydymo dalies, orientuotos ne tik į išgydymą, bet ir į gyvenimo kokybę. Skiriame daugiau dėmesio gyvenimo kokybei: mokslas aiškiai parodė, kad rekonstrukcija gerina kūno įvaizdį, emocinę savijautą ir socialinį aktyvumą. Tai ne „estetika“, o svarbi reabilitacijos dalis. Sprendimai dėl rekonstrukcijos su paciente dažniausiai aptariami dar prieš operaciją. Be to, sukaupti duomenys rodo, kad tinkamai planuojama rekonstrukcija neblogina onkologinio gydymo rezultatų ir dažniausiai nenukelia chemoterapijos ar radioterapijos pradžios. Taigi, per dešimtį metų krūtų rekonstrukcija tapo saugesnė, labiau moksliškai pagrįsta ir individualizuota. Daugėja momentinių, spenelį tausojančių operacijų, plinta prepektoriniai implantai ir mikrochirurginiai lopai, aktyviau taikomas riebalų persodinimas, geriau valdomos komplikacijos ir skausmas, daugiau dėmesio skiriama jautrumo bei limfedemos prevencijai. Svarbiausia – pacientės balsas tapo centru, o tikslas – ne tik išgydyti ligą, bet ir sugrąžinti visavertį gyvenimą.
Ar visos moterys po krūties šalinimo operacijos gali rinktis rekonstrukciją? Nuo ko tai priklauso?
Dauguma moterų po mastektomijos gali rinktis krūties rekonstrukciją, tačiau ne visoms ją galime atlikti tą pačią dieną kartu su krūties šalinimo operacija. Sprendimas priklauso nuo onkologinės ligos situacijos, bendros pacientės sveikatos, audinių ypatybių ir asmeninių prioritetų. Taigi reikia rasti saugų variantą – atkurti krūtį iškart, atidėjus vėlesniam laikui ar etapais. Rekonstrukcijos galimybės ir jos laikas priklauso nuo naviko tipo ir išplitimo. Esant uždegiminiam krūties vėžiui, plačiam odos įsitraukimui ar neaiškioms rezekcijos riboms, momentinė rekonstrukcija dažniausiai nerekomenduojama. Jei būtina skubiai pradėti chemoterapiją, taikomi paprastesni sprendimai, kad pacientė greičiau gytų, arba rekonstrukcija nukeliama. Taip pat atsižvelgiama į bendrą pacientės sveikatą ir galimas rizikas: rūkymą, nekontroliuojamą diabetą, didelį kūno masės indeksą, prastus kraujo tyrimų rodiklius, aktyvią infekciją – tokie veiksniai padidina komplikacijų riziką. Dažnai pacienčių prašoma mesti rūkyti likus bent 4 savaitėms iki rekonstrukcijos, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, kūno masę. Kraujo krešėjimą veikiantys vaistai, širdies–plaučių ligos taip pat gali lemti taktiką ar operacijos apimtį. Ankstesnės pilvo ar krūtinės operacijos gali riboti lopų pasirinkimą.


„Svarbiausia – pacientės balsas tapo centru, o tikslas – ne tik išgydyti ligą, bet ir sugrąžinti visavertį gyvenimą“, – apibendrina pastarojo dešimtmečio pokyčius gydytoja chirurgė A. Leveckytė. Mariaus Šapranausko nuotr.
Kuo skiriasi rekonstrukcinės ir onkoplastinės operacijos? Kada pasirenkama viena ar kita?
Onkoplastinė operacija – tai krūtį tausojanti naviko šalinimo operacija, kai tuo pačiu metu krūtis, atliekant kosmetinius pjūvius, suformuojama iš likusių audinių, kad būtų išlaikyta krūties forma ir simetrija. Rekonstrukcinė operacija – krūties atkūrimas po mastektomijos (arba didelio defekto) naudojant implantus ar nuosavus audinius.
Jei krūties rekonstrukcija atliekama tuo pat metu kaip ir naviko šalinimo operacija, kuo tai naudinga pacientei?
Taip, dažnai krūties rekonstrukcija gali būti atliekama tuo pačiu metu kaip ir mastektomija (vadinama momentine rekonstrukcija), t. y. daugeliui moterų krūtį galima atkurti tuo pačiu metu, kai šalinamas navikas. Tai užtikrina geresnę savijautą, estetinį rezultatą ir sutrumpina gydymo kelią. Kai kuriais atvejais geriau rinktis atidėtą ar „uždelstai momentinę“ rekonstrukciją. Taigi, šis sprendimas individualus – svarbiausia onkologinis saugumas ir kruopštus planas, pritaikytas konkrečios moters sveikatos būklei ir prioritetams.
Kokiais metodais atliekama krūties rekonstrukcija? Nuo ko tai priklauso, kokie vieno ir kito metodo privalumai ir trūkumai?
Rekonstrukcija gali būti atliekama implantais, nuosavais kūno audiniais, taip pat gali būti taikoma mišri rekonstrukcija, galimas kūno riebalų persodinimas. Tai priklauso nuo to, ar planuojama radioterapija, koks yra kūno audinių „rezervas“, kokia pacientės sveikatos būklė, krūtų dydis ir pan.
Ar po rekonstrukcijos galima tikėtis estetiško krūtų vaizdo?
Dažniausiai – taip. Po krūties rekonstrukcijos galima turėti estetišką, natūraliai atrodančią krūtinę, o kai kurioms moterims – net dailesnės formos ir geresnės simetrijos nei iki gydymo. Tačiau visada lieka randai, krūties jautrumas dažnai sumažėja, o galutinis vaizdas pasiekiamas per kelis etapus. Estetinį rekonstrukcijos rezultatą lemia gydymo tipas, kūno sandara ir audiniai, chirurgo patirtis, gijimas ir gyvenimo būdas. Rekonstrukcija leidžia suvienodinti krūtų dydį ir formą, kadangi neretai koreguojama ir sveikoji krūtis, pakelti ar sumažinti didesnes, nukarusias krūtis, formuoti jaunatviškesnį kontūrą. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad absoliuti simetrija nėra garantuojama, krūtys šiek tiek vis tiek skiriasi. Be to, laikui bėgant krūtys keičiasi: autologiniai audiniai sensta kartu su kūnu, implantai gali išlikti standesni ir reikalauti keitimo ateityje.
Taigi, estetiškai gražus, natūralus krūtinės vaizdas po gydymo yra pasiekiamas daugeliui pacienčių. Realius lūkesčius padeda užtikrinti atviras planavimas, tinkamai parinkta technika ir nuoseklus, etapais vykstantis tobulinimas.
Kiek laiko trunka gijimo procesas po krūties rekonstrukcijos, ir kaip jis veikia moters emocinę būseną?
Pagrindinis gijimas po krūties rekonstrukcijos trunka 4–8 savaites, priklausomai nuo metodo. Randai bręsta 6–12 (kartais iki 18) mėnesių. Galutinis vaizdas ir pojūtis susiformuoja etapais. Emociškai dauguma moterų jaučia palengvėjimą, bet patiria ir nuotaikos svyravimų: džiaugsmą, nerimą, liūdesį dėl kūno įvaizdžio pokyčių. Pagalba (psichologo, pacientų grupių, artimųjų) labai pagerina savijautą.
Ruošiantis rekonstrukcijai, rekomenduojama su specialistų komanda iš anksto aptarti, su kokiais veiklos ribojimais gali tekti susidurti, kaip prižiūrėti randą, valdyti skausmą, reikia pasirūpinti krūtinės įtvaru ar specialia liemenėle. Labai svarbu, kad pacientė turėtų adekvačius lūkesčius: paprašytų parodyti kitų panašių pacienčių nuotraukų prieš ir po rekonstrukcijos, aptartų gydymo etapų grafiką. Apibendrindama galiu pasakyti, kad dauguma moterų grįžta į visavertį gyvenimą ir džiaugiasi savo kūnu.
Teisingas yra tas kelias, kuris geriausiai atitinka moters vertybes, sveikatą ir gyvenimo būdą.
Ką sako Jūsų pacientės – kaip rekonstrukcija paveikė jų savijautą, pasitikėjimą savimi, moteriškumo pojūtį, grįžimą į įprastą gyvenimą?
Dauguma mano pacienčių sako, kad krūties rekonstrukcija padėjo greičiau sugrįžti prie normalios savijautos, sustiprino pasitikėjimą savimi ir savo moteriškumu. Daug gerų emocijų atsiranda ne iš karto – rezultatas bręsta mėnesiais, bet bėgant laikui dauguma džiaugiasi sprendimu. Kartu jos atvirai mini ir iššūkius: randus, pakitusį jautrumą, kartais – nuovargį po kelių operacijos etapų. Tokios moterys paprastai labiau pasitiki savimi, drąsiau rengiasi mėgstamus drabužius, grįžta į baseiną, sportą, darbą, visuomeninius renginius. Daugeliui po operacijos lengviau atkurti intymius santykius su partneriu, sumažėja drovumas. Daliai reikia laiko priprasti prie sumažėjusio krūties jautrumo – tam padeda atviras pokalbis, laipsniškas grįžimas, kartais psichologo pagalba. Pagal pacientų praneštų rezultatų klausimynus (pavyzdžiui, BREAST-Q) dauguma moterų po rekonstrukcijos nurodo reikšmingą kūno įvaizdžio, psichosocialinės savijautos ir seksualinės gerovės pagerėjimą, lyginant su mastektomija be rekonstrukcijos.


Depositphotos nuotr.
Kiek moteriai psichologiškai svarbu, kad kūnas atrodytų taip, kaip atrodė iki onkologinės ligos gydymo?
Daugeliui moterų kūno vientisumas po krūties vėžio gydymo yra labai svarbus – jis siejasi su tapatybe, moteriškumu, pasitikėjimu savimi ir kasdieniu komfortu. Tačiau tai labai individualu: kai kurios renkasi rekonstrukciją ir jaučiasi „vėl savimi“, kitoms priimtiniau atsisakyti rekonstrukcijos ar naudoti išorinį protezą. Teisingas yra tas kelias, kuris geriausiai atitinka moters vertybes, sveikatą ir gyvenimo būdą.
Visuomenėje vis dar pasitaiko nuomonių, kad, pavyzdžiui, prarasti ranką yra baisu, o štai prarasti krūtį tarsi ne taip svarbu. Koks Jūsų pacienčių požiūris? Kaip jas palaikote priimant sprendimus dėl rekonstrukcijos?
Krūties netektis daugeliui moterų yra labai skaudi – tai ne „smulkmena“ ar tik estetika. Matome visą spektrą pacienčių jausmų: nuo gedulo ir gilaus kūno vientisumo praradimo iki visiško priėmimo ir noro gyventi be rekonstrukcijos. Visi šie požiūriai yra teisingi. Mūsų vaidmuo – pagarbiai išklausyti, pateikti aiškią informaciją ir padėti priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka moters vertybes, sveikatą ir gyvenimo būdą.
Krūties rekonstrukcija daugeliui moterų padeda išlaikyti kūno vientisumo, moteriškumo ir kontrolės jausmą per visą gydymą. Ji sumažina kasdienius ligos „priminimus“, palengvina grįžimą prie įprastos aprangos, veiklų ir intymumo. Tačiau moteriškumas – individualus: kai kurioms pakanka išorinio protezo ar pasirinkimo likti „flat“.
Ačiū už pokalbį.
Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio centras



