Gydytoja E. Juodžbalienė: „Sveikata turėtų tapti tikruoju kiekvieno žmogaus prioritetu“

„Per keturiasdešimt darbo metų mačiau, kaip keitėsi vėžio gydymo galimybės, ir mačiau, kaip kinta pati liga. Žmogaus fiziologija formavosi tūkstančius metų, todėl pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys pokyčiai – greitas gyvenimo tempas, stresas, pakitę mitybos įpročiai – neleidžia organizmui greitai prisitaikyti. Ligos, anksčiau būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, vis dažniau diagnozuojamos ir jaunesniems“, – pastebi gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Pašnekovė neslepia – kaip ilgametė onkologė ji norėtų, kad žmonės nuo jaunumės daugiau dėmesio skirtų savo sveikatai – tai turėtų būti prioritetas. Deja, kol kas vėžį gydančių įstaigų duris praveria vis daugiau jaunų žmonių. Žinoma, negalima teigti, kad to priežastis – tik gyvenimo būdas, mityba ir pan. Iš tiesų priežasčių yra įvairių – nuo genetikos iki kasdienės aplinkos poveikio. „Yra genetiniai ir epigenetiniai ligų rizikos veiksniai. Epigenetiniai veiksniai – viskas, kas mus veikia nuo vaikystės iki dabar. Tų poveikių tiek daug, kad atsekti, kokia kombinacija paskatino karcinogenezės procesą, sudėtinga“, – aiškina E. Juodžbalienė.

Gera naujiena, kad atsiranda vis naujesnių gydymo metodų, medikamentų ir onkologinės, net pažengusių stadijų, ligos tampa lėtinės. Tačiau gydytojos patirtis rodo – nors chemoterapija nėra vienintelė, bet išlieka svarbi gydymo dalis: „Nuo kelių chemoterapinių ir hormoninių preparatų šiandien turime platų spektrą skirtingų veikimo mechanizmų. Chemoterapija tapo tik viena iš gydymo galimybių. Kuo daugiau sužinome apie naviko biologiją, tuo tiksliau galime parinkti gydymą. Tačiau klinikinėje praktikoje pastebime – gretutinės ligos, papildomai vartojami medikamentai ir organų funkcijų sutrikimai lemia gydymo rezultatus bei jo toleravimą. Todėl itin svarbus tinkamas organizmo palaikymas per chemoterapiją ir atsistatymas po gydymo, t. y. gyvensenos korekcija, psichoemocinė pusiausvyra, tinkama hidratacija.“

Iliustracija sukurta naudojant DI

Medikai vis dažniau kalba apie vėžio atkryčio prevenciją, ir į tai reikia žiūrėti sistemingai: koreguojant gyvenseną, psichologinę būseną. Šiandien gydytojai rekomenduoja pasitelkti visas įmanomas priemones, tarp jų ir fitoterapiją kaip svarbią alternatyvą vėžio atkryčio prevencijai. Po chemoterapijos onkologiniams pacientams rekomenduojama vartoti fito junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių yra ugniažolėje. Tai padeda užtikrinti atkryčio kontrolę. Tačiau pavojinga vartoti savarankiškai rinktą ugniažolę – ji gali pakenkti kepenims, pabloginti ligos rodiklius, nes tai stiprus augalas, ir reikia būti fitoterapeutu, norint suvokti jos saugias dozes.

Lietuvos mokslininkų kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas preparatas su ugniažole, skirtas mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, vėžio profilaktikai, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę bei esant skrandžio, žarnyno, kepenų ir tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.

E. Juodžbalienė. Asmeninio albumo nuotr.

Jame ugniažolė derinama su kitais augalais: gysločiu, medetka, todėl pasireiškia geriausios jos savybės, o dozė yra saugi ir tausojanti organizmą.

Gydytoja E. Juodžbalienė primena, kad sveikata turėtų tapti tikruoju kiekvieno žmogaus prioritetu: „Gyvenimas gražus, jei turime sveiką kūną ir ramias mintis. Kad pacientų pas onkologus būtų mažiau, turime nuo jaunumės gyventi atsakingai – galvoti, ką valgome, kaip judame, kaip mąstome. Karjera ir malonumai svarbūs, bet prioritetas – sveikata. Dar daugiau – kaip elgsis vyresnieji, taip elgtis išmoks ir mūsų vaikai.“