Upė manyje: apie limfos tėkmę, gijimą ir naują pradžią po vėžio

Po vėžio gydymo daug moterų pasakoja apie naujus pojūčius – tempimą, tinimą, sunkumą rankoje ar kojoje. Tai – ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis, nes kūnas po gydymo keičiasi, o su juo – ir santykis su savimi. Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu suprasti, kas vyksta mūsų organizme ir kodėl palaikyti limfos tekėjimą yra taip svarbu.

Kineziterapeutė Irena Petraitienė, matydama milžinišką poreikį, pradėjo naują programą specialiai moterims po vėžio gydymo. Ši programa jau taikoma „Mamų unijos“ reabilitacijos centre. Irenos specializacija – limfos tekėjimo problemos. Ji sako, kad moterys dažnai pamiršta limfos svarbą ir kreipiasi jau tik prasidėjus sudėtingiems procesams.

Kas ta homeostazė?

Pasak I. Petraitienės, limfinė sistema palaiko skysčių homeostazę audiniuose, normaliai funkcionuodama ji užtikrina, kad į audinius pratekėję skysčiai būtų grąžinti į kraujotaką: „Homeostazė – tai dinaminis organizmo vidinės terpės pastovumas. Galime sakyti, kad tai – subtili pusiausvyra, leidžianti visoms ląstelėms gauti reikalingų medžiagų ir išsivalyti nuo to, ko nebereikia. Organizme yra trys pagrindinės skystos terpės: kraujas – apie 5 litrus; limfa – apie 2 litrus; tarpląstelinis arba audinių skystis, sudarantis ląstelių aplinką. Šios terpės nuolat cirkuliuoja, mainosi, palaiko mūsų gyvybę. Limfa – tarsi tiltas tarp audinių ir kraujo, atsakingas už perteklinių skysčių, baltymų, imuninių ląstelių pernešimą.“

Lėtai tekanti upė

„Limfą įsivaizduokime kaip lėtai tekančią upę. Jos tekėjimą lemia raumenų judesiai, gilus kvėpavimas ir drenažas rankomis, nes limfinė sistema neturi centrinio siurblio, skirtingai nuo kraujotakos, kurioje siurblio funkciją atlieka mūsų širdis“, – pasakoja I. Petraitienė.

Vadinasi, limfos judėjimas priklauso nuo mūsų pačių – nuo kvėpavimo, judėjimo, laikysenos, net nuo emocinės būsenos. Kiekvienas gilus įkvėpimas, kiekvienas lengvas rankos ar kojos judesys padeda limfai tekėti. Gydant vėžį, kai pašalinami limfmazgiai ar pažeidžiami limfiniai takai, ši upė netenka dalies savo vagos.

Kai šis tekėjimas sustoja, dalis skysčių kaupiasi audiniuose. Tai vadinama limfedema – būklė, kai galūnė ar kita kūno dalis patinsta, tampa sunki, kartais skausminga. Nors limfedema nėra pavojinga gyvybei, ji gali labai paveikti gyvenimo kokybę, savijautą, judėjimo laisvę.

Kineziterapeutė I. Petraitienė pabrėžia, kad ankstyvas limfinės sistemos įvertinimas padeda užkirsti kelią limfedemai, nes specialistai gali pastebėti net subtilius audinių pokyčius. „Mamų unijos“ nuotr.

Po kokių gydymų reikia ypatingai rūpintis limfotaka

Rūpintis limfos tekėjimu svarbu visiems, kurių limfinė sistema buvo pažeista ar paveikta gydantis.

„Ypač tai aktualu po vėžio operacijų ir spindulinės terapijos, kai pašalinami arba apšvitinami limfmazgiai – pagrindiniai limfos vartai. Dažniausiai tai nutinka po krūties vėžio gydymo, kai šalinami pažasties limfmazgiai ir limfos nutekėjimas iš rankos tampa lėtesnis. Panaši rizika kyla ir po ginekologinių onkologinių operacijų, kai pašalinami kirkšnies ar dubens srities limfmazgiai – tuomet limfa gali kauptis kojose ar pilvo apačioje. Limfos tėkmė gali sutrikti ir po melanomos, galvos ar kaklo srities navikų operacijų, po radioterapijos, kai spinduliai pažeidžia smulkius limfinius kapiliarus ar sukelia audinių randėjimą“, – sako kineziterapeutė.

Pasak jos, net jei iš pradžių jokių simptomų nejaučiama, limfedema gali pasireikšti ir po kelerių metų, todėl profilaktinė limfinės sistemos priežiūra – ne atsakas į problemą, o išmintinga jos prevencija.

Kaip moteris gali sau padėti

Po vėžio gydymo svarbiausia – išmokti pažinti savo kūną iš naujo. Kineziterapeutė I. Petraitienė pabrėžia, kad limfinė sistema mėgsta judesį, kvėpavimą ir šilumą. Todėl bet kuri moteris gali padėti sau labai paprastais, bet nuosekliais veiksmais: lengvais rankų ir pečių tempimo pratimais, giliu diafragminiu kvėpavimu, rankos ar kojos pakėlimu virš širdies lygio po fizinės veiklos ar dienos pabaigoje. Labai svarbu vengti bet kokio suspaudimo – pernelyg ankštų drabužių, papuošalų, sunkių nešulių. Odos priežiūra taip pat svarbi: reikia saugoti ją nuo pažeidimų, karščio ar vabzdžių įkandimų, nes po limfmazgių pašalinimo infekcijos rizika padidėja. Specialistė rekomenduoja išmokti sąmoningo savimasažo, per kurį suaktyvinami pagrindiniai limfiniai mazgai ir lengvais, ritmingais judesiais limfa nukreipiama tinkama kryptimi. Ši rutina – ne tik fiziologinė pagalba, bet ir emocinė praktika, padedanti moteriai atgauti pasitikėjimą savo kūnu.

Kada kreiptis į specialistą ir kodėl svarbus reguliarumas

Pas specialistą rekomenduojama atvykti kuo anksčiau – net jei dar nejaučiamas tinimas ar diskomfortas. Kineziterapeutė I. Petraitienė pabrėžia, kad ankstyvas limfinės sistemos įvertinimas padeda užkirsti kelią limfedemai, nes specialistai gali pastebėti net subtilius audinių pokyčius. Reguliarūs pratimai ir masažai rankomis padeda palaikyti naujai susiformavusias limfos jungtis (anastamozes), kurios susidaro, kai organizmas ieško naujų kelių skysčiams nutekėti. Jei šie pratimai atliekami nereguliariai, naujieji keliai gali užakti ar tapti neveiksmingi, todėl skystis vėl pradeda kauptis. Limfos tekėjimas, kaip ir upės srovė, reikalauja nuolatinės tėkmės – todėl nuoseklumas čia yra raktas į gerą savijautą.

„Mamų unijos“ nuotr.

Kodėl geriau rinktis specialisto rankas, o ne aparatus

Pasak I.Petraitienės, limfodrenažinis masažas po vėžio gydymo turi būti atliekamas tik rankomis, nes joks aparatas negali atpažinti individualios kūno būklės ir limfos kliūčių vietos. Aparatiniai masažai, nors su jais dirbantys specialistai ir žada greitą rezultatą, veikia mechaniškai – jie tiesiog stumia limfą iki pažeistos vietos, neatsižvelgdami į naujai susiformavusias jungtis ar užtvaras. Tai gali sukelti uždegiminius procesus, audinių fibrozę ir net pabloginti būklę. Specialistas rankomis jaučia audinių tankį, temperatūrą, skysčių pasiskirstymą, gali parinkti tinkamą judesio kryptį ir spaudimo jėgą. Rankomis atliekamas masažas sukuria sąlygas limfai tekėti saugiai ir natūraliai, o moteriai – jaustis ramiai.

Kaip specialistas sukuria naujas limfos vagas

Kai limfmazgiai pašalinami, dalis natūralių limfos kelių nutrūksta. Todėl kineziterapeutės tarsi inžinieriaus įrankis padeda limfai atrasti naują kryptį. Pasak I. Petraitienės, šis procesas vadinamas anastamozių formavimu – tai naujų jungčių tarp limfinių takų kūrimas. Specialistas masažuodamas subtiliais, paviršiniais judesiais veda limfą aplink kliūtį, nukreipdamas ją į sveikus, veikiančius limfmazgius. Šis procesas neturėtų būti vienkartinis – tam, kad naujos jungtys iš tiesų pradėtų veikti, reikia pakartojimų ir nuoseklumo. Susitikimų seriją rekomenduojama suderinti su vienu specialistu, kuris žinos Jūsų situaciją, Jūsų individualų limfos kelių žemėpalį ir jaus Jumyse vykstančius limfos tekėjimo procesus.

Paprastai po vėžio gydymo (po chemogerapijos kursų, operacijos ir švitinimo) rekomenduojama pirmąsias kelias savaites lankytis 1–2 kartus per savaitę, vėliau atsižvelgti į kūno reakciją ir specialisto įvertinimą. Kai būklė stabilizuojasi, užtenka palaikomojo vizito kas kelias savaites ar mėnesį, derinant su savimasažu ir pratimais namuose.

„Tačiau dažnumas visada nustatomas individualiai – kiekvienos moters kūnas reaguoja skirtingai, daug kas priklauso nuo operacijos apimties, audinių būklės, gyvenimo būdo ir net psichologinio pasirengimo. Svarbiausia, kad limfos upė būtų nuolat judinama ir nepamirštama – kaip ir pati moteris, ji gyva tik tada, kai teka“, – sako kineziterapeutė.

Pasak I. Petraitienės, dar labai svarbu žinoti, jog po vėžio gydymo, kai pašalinami limfmazgiai ar sutrinka limfos tekėjimas, oda ir poodiniai audiniai tampa labiau pažeidžiami infekcijų. Limfa ne tik šalina skysčių perteklių, bet ir atlieka imuninės apsaugos funkciją – per ją keliauja baltieji kraujo kūneliai, kurie kovoja su bakterijomis. Kai šis kelias užblokuotas, bakterijos gali lengviau patekti į audinius ir sukelti uždegiminius procesus – paraudimą, karštį, skausmą, patinimą. „Tai rimta komplikacija, kurią būtina gydyti antibiotikais, o vėliau atidžiai prižiūrėti limfos tekėjimą, kad infekcija nepasikartotų. Todėl žmonėms, turintiems limfedemą ar polinkį į tinimus, būtina saugoti odą nuo įvairių pažeidimų – tai dažniausi infekcijos vartai“, – sako ji.

„Mamų unijos“ Reabilitacijos centras kviečia drąsiai atvykti ir gauti reikiamų paslaugų bei žinių, kurias pritaikysite namuose.

Čia dirbantys profesionalai specializuojasi padėti būtent vėžio paliestiems žmonėms.  Apsilankydamos čia ir mokėdamos už paslaugas, padėsite ne tik sau, bet ir sergantiems vėžiu vaikams, kuriems centro specialistai padeda nemokamai!

„Mamų unijos“ Reabilitacijos centro adresas:

Prašiškių g. 47, Vanaginės kaimas, Didžioji Riešė

Tel. +370 698 22 432

Dalia Vencevičienė