Ką būtina žinoti apie ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką

Krūties vėžys seniai nėra mirties nuosprendis, o ankstyvų stadijų – visiškai išgydomas. Pagauti neišplitusį vėžį šiandien padeda gausa šiuolaikinių instrumentinių tyrimų, kurie gerokai sutrumpina laiką nuo įtariamos diagnozės iki jos patvirtinimo arba paneigimo. Apie tai pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės krūtų chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir Nacionalinio vėžio instituto radiologė-echoskopuotoja dr. Rūta Briedienė.

Ar priklausau rizikos grupei susirgti krūtų vėžiu?

Šiuo metu jau gerai žinomi rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti krūties vėžiu. Juos galima suskirstyti į tris grupes. Pirmajai priskiriami pastovūs veiksniai, kurių negalime pakeisti: moteriška lytis bei vyresnis amžius. Kita vertus, vėžys jaunėja. Kaip pasakojo A. Čižauskaitė, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad didžiausia sergančių moterų amžiaus grupė yra nuo 45 iki 69 metų, o dar prieš kelerius metus apatinė šios grupės amžiaus riba buvo 55 metai.

Pastoviems rizikos veiksniams taip pat priklauso ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė); genų mutacijos, susijusios su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu; onkologinių krūtų ligų atvejai šeimoje; jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybiniai krūtų navikai (fibroadenomos, intraduktalinės papilomos ir kt.) ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

„Antros grupės veiksnius galime koreguoti. Jiems priskiriamas ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis, kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes (daugiau nei 15 metų) ar pakaitinę hormoninę terapiją (daugiau nei 5 metus); vėlai susilaukia pirmojo vaikelio (būdama daugiau nei 30-ies) ar lieka negimdžiusi; nežindo krūtimi; be saiko vartoja alkoholį arba rūko; turi antsvorio; nėra pakankamai fiziškai aktyvi“, – toliau pasakojo onkologė.

Trečiai veiksnių grupei priskiriamas aplinkos poveikis – jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir pan.

„Reguliarios patikros tikslas – nustatyti ankstyvos stadijos ligą, kai ji gali būti visiškai išgydyta“, – sako krūtų chirurgė dr. A. Čižauskaitė. Neringos Girdvainienės nuotr.

Ar čiuopiamas darinys krūtyse visuomet yra piktybinis auglys?

Pasak A. Čižauskaitės, moters apčiuopti sukietėjimai krūtyje dažniausiai yra gerybinės kilmės. Tai gali būti cistos, krūties audinio fibrozė ar adenozė, gerybinės kilmės navikai (dažniausiai – adenomos) ar net ir normalus krūties liaukinis audinys.

Kolegei antrina NVI radiologė R. Briedienė. Gydytoja pataria moterims, užčiuopus krūtyje neaiškų guzelį, nebijoti kreiptis į gydymo įstaigą ir pasitikrinti. Kadangi daugeliu atvejų šie dariniai būna gerybiniai, gavusi tyrimų rezultatus, moteris nusiramins. O jeigu pasitvirtins krūties vėžio diagnozė, kuo anksčiau ji diagnozuojama, tuo gali būti efektyvesnis gydymas.

Nuo kokio amžiaus pradėti krūtų patikrą?

Pasak A. Čižauskaitės, tikslių gairių, kada pradėti tikrinti krūtis, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius – nuo 50 iki 69 metų amžiaus.

„Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę – manoma, jog periodiškai tikrinantis pavyks išvengti ligos. Deja, taip manyti klaidinga. Reguliarios patikros tikslas – nustatyti ankstyvos stadijos ligą, kai ji gali būti visiškai išgydyta. Krūtims tirti yra daug įvairiausių instrumentinių tyrimų, kurie parenkami individualiai, kad būtų galima kuo tiksliau įvertinti pokyčius. Anksčiau labai skatinta moterų savityra šiandien rekomenduojama tik savirūpos tikslu. Mokslo įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti tik didesnius nei 2 cm pakitimus, o tai jau mažiausiai antra ligos stadija, t. y. milijonai piktybinių ląstelių“, – dėstė medikė.

Šiuolaikinės onkologijos tikslas – pagauti pirmos stadijos vėžį, o dar geriau – diagnozuoti ikivėžinę būklę, kurią paprastai galima aptikti tik instrumentiniais tyrimais. Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau sutariama, kad sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, reikėtų pradėti tikrintis krūtis nuo 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius, tai daryti kas metus ar dvejus.

Koks tyrimo metodas krūtims tirti yra geriausias ir tinkamiausias?

Pagrindiniai instrumentiniai tyrimai, skirti tirti krūtims: mamografija, ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografija, įvairios jų variacijos, pavyzdžiui 3D mamografija (tomosintezė), kontrastinė mamografija, biopsija, kai specialia adata ištyrimui paimama įtartino audinio. Kada kokį tyrimą atlikti, sprendžia gydytojas.

Pasak A. Čižauskaitės, krūtis tiriantis gydytojas, parinkdamas tyrimą, įvertina krūties dydį (todėl net ir jaunoms moterims, kurių krūtys didelės, gali būti rekomenduojama mamografija), vyraujantį audinį (riebalinis, liaukinis ar mišrus) bei įvairius pakitimus, nustatytus per anksčiau atliktą tyrimą. Moterys, kurioms nustatytos mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesius. Kartą per metus joms atliekamas krūtų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, o tarp jų – ultragarsinis krūtų ištyrimas. Taip pat dažniau tiriamos moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai. Aptikus pakitimų, būtinas jų histologinis įvertinimas – atliekama pakitusio audinio biopsija.

R. Briedienė pridūrė, kad tam tikrais atvejais tikslinga genetiko konsultacija: jei krūties arba kiaušidžių vėžiu sirgo trys bet kokio amžiaus artimos giminaitės, dvi artimos giminaitės iki 60 metų, viena artima giminaitė iki 40 metų; artima giminaitė sirgo abiejų krūtų vėžiu. Genetiko konsultacija rekomenduojama, jeigu krūties vėžys diagnozuotas tarp šeimos vyrų.

Medikė pataria moterims krūtų patikrai rinktis gydymo įstaigą, kurioje atliekami visi vėžio diagnostikai reikalingi tyrimai – mamografija, echoskopija, biopsija ir kiti. Tuomet moteriai pačiai nereikės aiškintis, kokių tyrimų dar reikia, ir ieškoti, kur juos atlikti.

NVI radiologė R. Briedienė pataria moterims, užčiuopus krūtyje neaiškų guzelį, nebijoti kreiptis į gydymo įstaigą ir pasitikrinti. Evaldo Paukštės nuotr.

„Paprastai reikia ne vieno tyrimo, nes vėžio diagnozė – tarsi dėlionė. Kai trūksta kokios nors detalės, vaizdas būna negalutinis. Todėl gali tekti atlikti papildomus tyrimus arba juos kartoti. Pavyzdžiui, po magnetinio rezonanso gali būti kartojama echoskopija arba atliekama papildoma mamograma. Kartais net biopsiją reikia atlikti kelis kartus. Visi šie papildomi tyrimai leidžia ne tik diagnozuoti krūtų vėžį, bet ir spręsti apie ligos išplitimą. Papildomų tyrimų taip pat reikia sprendžiant, ar galima išsaugoti krūtį, ar sveika kita krūtis, ar galima gydymą pradėti nuo operacijos, ar prieš tai būtina skirti chemoterapiją ir pan.“, – aiškino R. Briedienė.

Kuo svarbi biopsija ir kaip ji atliekama?

Biopsijos tyrimas leidžia daugiau sužinoti apie vėžio savybes, patikslinti ligos išplitimą krūtyje, limfmazgiuose ar kituose organuose, prognozuoti ligos eigą, parinkti tinkamiausią gydymą. Būtina ją pakartoti, kai kiti tyrimai byloja apie įtartiną darinį, o pirma biopsija vėžio nenustatė. Taip nutinka, nes per biopsiją neįmanoma paimti mėginio iš viso audinio.

„Žinoma, visada stengiamasi paimti audinio iš įtartiniausios vietos, bet kartais biopsija nustatomi gerybiniai pokyčiai, nors radiologiškai jie atrodo įtartini. Tuomet gali prireikti antros biopsijos arba rekomenduojame išoperuoti visą pakitusį audinį, t. y. daroma vadinamoji ekscizinė biopsija. Patologas ištiria visą pakitusio audinio plotą ir kartais diagnozuoja vėžį, nors biopsija rodė gerybinį pakitimą. Jeigu nustatomas vėžys, stebime moterį, fiksuodami pakitimų dinamiką“, – pasakojo radiologė-echoskopuotoja.

Biopsija svarbi ir tuo, kad suteikia duomenų, būtinų gydymui skirti. Vis dėlto R. Briedienė pabrėžia, kad gydymo algoritmai priklauso ne tik nuo histologinio pakitusio audinio ištyrimo, bet ir nuo kitų dėmenų: vėžio išplitimo, jo stadijos, pirminio naviko dydžio, nuo to, ar pažeisti limfmazgiai, kiek jų pažeista, ar yra metastazių plaučiuose, kepenyse ir kauluose, moters amžiaus, gretutinių ligų ir pan.

„Todėl vienai pacientei gali būti diagnozuotas nulinės stadijos krūties vėžys, bet jai pašalinta visa krūtis, o kitai pacientei – jau trečia stadija, bet išoperuotas tik pats navikas. Vienai pacientei skirtas vienoks medikamentinis gydymas, kitai – kitoks. Ir tai ne apie tai, kad vienu atveju skirti geresni vaistai, kitu – prastesni. Tiesiog šiais laikais gydymas yra labai individualizuotas ir priklauso nuo kelių tyrimų“, – pabrėžė pašnekovė.

Inga Saukienė