Vėžio gydymas ir jo rezultatai labai pasikeitė, mitai apie ligą išliko

Pokalbis su LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadove prof. Elona Juozaityte prasideda nuo onkologinių ligų statistikos aptarimo. Sergamumas jomis nuolat didėja, tačiau gera žinia, kad sparčiai vystosi ir mokslas: sukuriami vis nauji vaistai, atrandami nauji gydymo metodai, padedantys įveikti šią ligą. Mažiausiai turbūt per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė mitai apie vėžį, jie ir toliau perduodami iš lūpų į lūpas, sėja baimę ir nerimą, nepaisant sėkmingų gydymo rezultatų ir gerokai pasikeitusios išgyvenamumo statistikos.

Svarbu ne tik gyvenimo trukmė, bet ir jo kokybė

„Prieš 30 metų užtekdavo įvertinti histologinių tyrimų rezultatus, onkologinės ligos stadiją, atsižvelgti į moters amžių ir pagal tai skirdavome standartizuotą gydymą. Dabar galime atlikti molekulinius tyrimus, išsiaiškinti kiekvienos pacientės naviko genų raišką ir parinkti jai tinkamiausią gydymą, t.y. jau kalbame apie personalizuotą, individualų gydymą“, – trumpai apibendrino prof. E. Juozaitytė pagrindinius pastarųjų dešimtmečių onkologinių ligų gydymo skirtumus.

Trumpas komentaras iš tiesų slepia tūkstančius pasveikusių moterų istorijų, šimtus iš ligos atkovotų gyvenimo metų. Ir dar labai svarbu – gerokai pasikeitė susirgusių moterų gyvenimo kokybė, sušvelnėję gydymo metodai leidžia pasimėgauti atokvėpio akimirkomis net ir gyvenant su liga.

Pesimistai skubėtų prieštarauti – pokyčiai ne tokie jau ir reikšmingi, nes kalbant apie onkologinių ligų gydymą, minimi vis tie patys pavadinimai: chemoterapija, spindulinė terapija ir panašūs.

„Taip, išliko ir iki šiol jau ne vieną dešimtmetį taikomi tradiciniai onkologinių ligų gydymo metodai: chirurginis, spindulinė ir hormonų terapijos, chemoterapija. Tačiau ir jie gerokai pasikeitė, patobulėjo. Krūties vėžio chirurgijoje dominuoja „onkoplastinė“ kryptis, padedanti gerokai minimalizuoti chirurginio gydymo pasekmes, pavyzdžiui, vienos operacijos metu ir pašalinama, ir rekonstruojama krūtis – pabudusi po narkozės pacientė nemato jokių drastiškų savo kūno pokyčių“, – pradeda konkretizuoti pokyčius profesorė.

Tą sąrašą galima tęsti toliau. Gerokai patobulėjo ir spindulinė terapija. Šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai turi daugybę techninių galimybių kokybiškam pacienčių gydymui. Viena iš jų – tai suderinti spinduliavimą su pacientės kvėpavimu. Kam to reikia? Anksčiau spinduliuojant kairę krūtį, tam tikrą spindulių dozę galėdavo gauti širdis ir plaučiai. Suderinus spinduliuotę su kvėpavimo judesiais, tausojama širdis, kur kas mažiau spindulių tenka plaučiams.

Jei anksčiau visoms pacientėms buvo taikoma chemoterapija, dabar genų raiškos tyrimai padeda identifikuoti pacientes, kurioms užtenka mažiau agresyvaus gydymo. Kartais net nebūtina taikyti chemoterapijos, vietoj jos galima rinktis tik hormoninį gydymą.

Pasak prof. E. Juozaitytės, jos darbe netrūksta satisfakcijos – laimingų pacientų, pasveikusių po onkologinės ligos.

 

„Mūsų galimybių spektras dar labiau prasiplėtė, kai į klinikinę praktiką atėjo naujas gydymas CDK4/6 inhibitoriais. Jeigu yra nustatoma hormonų receptorių ir nėra padidėjusios HER-2 raiškos, galima skirti ne tik hormoninį gydymą, bet ir naujus vaistus, kurie reguliuoja ląstelės dalijimosi ciklą, taip stabdydami ląstelių proliferacijos procesus“, – komentuoja naujus gydymo metodus pašnekovė, primindama – gydymas tampa vis labiau individualus.

Pasak E. Juozaitytės, visi šie metodai svarbūs ne tik siekiant geresnių gydymo rezultatų, ilgesio išgyvenamumo, bet ir užtikrinant kuo geresnę krūties (ir ne tik šiuo) vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę. Visi šie nauji, patobulėję gydymo metodai padeda pasiekti, kad onkologinė liga paliktų kuo mažesnį pėdsaką sergančių moterų kūnuose, o kartu ir sielose. Kuo mažiau liga nuvargina, kuo mažiau keičia kasdienybę ir įprastą gyvenimo ritmą, tuo moterims lengviau eiti gydymo keliu, įveikti šį sudėtingą gyvenimo epizodą.

Taip, būna tokių atvejų, kai reikia maksimaliai sutelkti visas pastangas ir galimybes, pasitelkti visus įmanomus gydymo būdus. Būna, kai kova su liga, deja, pralaimima…

Mirštamumas nuo krūties vėžio mažėja

Sparčiai atsirandantys nauji krūties vėžio gydymo metodai ypač džiugina vis grėsmingesniame šios ligos epidemiologijos fone – sergamumas vėžiu sparčiai auga visame pasaulyje. 2018 m. Europos Sąjungoje užfiksuota 3,9 mln naujų vėžio atvejų, 1,9 mln žmonių nuo šios ligos mirė. Tų pačių metų pasaulio statistika: 18,1 mln naujų atvejų ir 9,6 mln mirčių. Prognozuojama, kad iki 2040 metų sergamumas onkologinėmis ligomis išaugs 63,4 proc. ir sieks 29,56 mln atvejų.

Jei šios prognozės pasitvirtins, 2030 metais vėžys taps pagrindine mirties priežastimi ir atims šį liūdną titulą iš dabartinio lyderio – širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp moterų populiariausias – krūties vėžys.

Kodėl taip nutiko, kas lemia tokį onkologinių ligų skaičiaus augimą? Priežasčių gali būti labai įvairių: žmonės dabar ilgiau gyvena, gerėja diagnostika, vykdomos sveikos populiacijos patikros programos. Susirgimų gali daugėti ir dėl gyvenimo būdo, įvairių rizikos veiksnių.

Mirštamumas nuo onkologinių ligų kasmet mažėja – ir visame pasaulyje, ir ES, ir Lietuvoje.

„Jei kalbame apie krūties vėžį, tai jo priežastimi mokslininkai dažnai įvardija hormoninius, reprodukcinius veiksnius. Tai gali būti vėlyvas gimdymas arba apskritai negimdymas, nemaitinimas krūtimi, vėlesnė menopauzė“, – situaciją komentuoja prof. E. Juozaitytė.

Gera žinia šioje niūrokoje epidemiologinėje statistikoje – mirštamumas nuo onkologinių ligų kasmet mažėja – ir visame pasaulyje, ir ES, ir Lietuvoje. Ir ypač mažėja mirštančiųjų nuo krūties vėžio procentas. Pavyzdžiui, 2018 metais krūties vėžys JAV diagnozuotas 276 480 moterų ir tai sudarė 30 proc. tarp visų JAV moterų onkologinių ligų, o mirė 42 170 moterų ir mirštamumas nuo krūties vėžio siekė 15 proc. (Rebecca L Siegel, Kimberly D Miller, Ahmedin Jemal. .Cancer Statistics, 2020. CA Cancer J Clin. 2020 Jan;70(1):7-30).

Onkologo darbe daug daugiau optimizmo

„Kai kalbame apie krūties vėžio gydymą, turime pripažinti, kad viskas vystosi labai greitai: kalbu apie naujų gydymo metodų, naujų vaistų sukūrimą. Pastaraisiais metais atsirado ir jau yra įtraukti į mūsų šalies kompensuojamų vaistų sąrašus net keli hormoniniai preparatai, vienas jų gali būti keičiamas kitu, jei kažkuo netiko pacientei. Labai tikiuosi, kad netrukus ir Lietuvoje bus kompensuojami visi registruoti naujausi vaistai ir gydytojai galės pacientui skirti efektyviausią gydymą“, – kalbėjo prof. E. Juozaitytė.

Ankstyvųjų stadijų krūties vėžys daugeliu atvejų jau sėkmingai įveikiamas, tačiau ir metastazavusio vėžio diagnozė jau nebėra mirties nuosprendis.

„Tikrai drąsiai galiu paneigti mitą, kad metastazavusio krūties vėžio diagnozė reiškia, kad jau viskas baigta. Tikrai taip nėra. Žinoma, būtų neteisinga teigti, kad ši liga pagydoma, bet galime ją sėkmingai kontroliuoti net dešimtmečius“, – ragino pašnekovė moteris nenuleisti rankų net ir išgirdus apie trečią ar ketvirtą vėžio stadiją.

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius LSMU ligoninėje Kauno klinikose dirbanti profesorė kaip didžiausią pasiekimą gydant krūties vėžį įvardija ne minėtus naujus gydymo metodus bei medikamentus, bet faktą, kad kovai su šia liga suburiama visa medikų komanda.

„Dabar darbas organizuojamas taip, kad suburiamos multidisciplininės komandos, įvairių sričių specialistai: chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, patologai, reabilitologai bei kiti, ir visa komanda generuoja naujas idėjas, ieško sprendimų. Tai padeda siekti geriausių rezultatų, įgyti vertingos patirties. Taip dirbdami ir mes patys tobulėjame“, – pasakoja prof. E. Juozaitytė.

Pasak pašnekovės, tokia situacija gerokai keičia ir gydytojų onkologų pasitenkinimą darbu, galiausiai – didina šios profesijos populiarumą.

„Kai aš rinkausi onkologo radioterapeuto specializaciją, mane daug kas atkalbinėjo dėl kelių priežasčių. Vieni gąsdino, kad tuometinė spinduliuotės įranga pakenks ir man, su ja dirbančiai medikei. Kiti priminė, kad dirbsiu su esą beviltiškais, t.y. vėžiu sergančiais žmonėmis, matysiu tik neviltį ir mirtį. Taip, tada ši specialybė nebuvo tokia, į kurią visi veržte veržtųsi. Džiaugiuosi, kad dabar situacija pasikeitė“, – tikina prof. E.Juozaitytė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete dėstanti profesorė džiaugiasi savo šiandienos studentais, nes jie entuziastingi, smalsūs, viskuo domisi, siekdami padėti pacientui, peržiūri daugybę informacijos, ieško atsakymų. Onkologija – ta sritis, kurioje susitelkę daug mokslininkų, sritis, į kurią ateina daug inovacijų, tad dirbti jaunam žmogui čia tikrai įdomu ir perspektyvu. Ir netrūksta satisfakcijos – laimingų pacientų, pasveikusių po onkologinės ligos.

Optimistai visada išlošia

Iki šiol pokalbis su prof. E. Juozaityte sukosi apie medikus, gydymo metodus ir tarsi pamiršti liko kiti šios sudėtingos situacijos dalyviai – patys pacientai. Ką jie gali padaryti, kad gydymo rezultatai būtų kuo sėkmingesni?

Jei žmogus nusiteikęs optimistiškai, ateina kaip karys, pasiruošęs mūšiui, laikosi gydytojų rekomendacijų, tada ir gydymas būna sėkmingas.

Pirmiausia pašnekovė siūlytų nepamiršti profilaktinių sveikatos patikros programų, nes kuo ankstesnės stadijos liga diagnozuojama, tuo paprastesnis ir sėkmingesnis būna gydymas.

„Taip pat labai svarbu paciento nusiteikimas. Jei jis pesimistas, jei jam viskas blogai, jei nenori gydytis ir bendradarbiauti su gydytoju, tada ir rezultatai dažnai būna nedžiuginantys. Bet jei žmogus nusiteikęs optimistiškai, ateina kaip karys, pasiruošęs mūšiui, laikosi gydytojų rekomendacijų, tada ir gydymas būna sėkmingas“, – remdamasi ilgamete darbo patirtimi tvirtina profesorė.

Pasak jos, suprantama, kad onkologinės ligos diagnozė kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui sukelia didžiulį stresą, bet paskui daugelis sutelkia jėgas ir tampa tikrais kovotojais, dažnas net peržiūri ir pervertina savo gyvenimo prioritetus. „Manęs tas krūties vėžys tikrai neįveiks“, – prisimena pacientės ištartą frazę profesorė. Ir moteris buvo teisi.

„Optimistai visada išlošia“, – tarsi apibendrina pokalbį prof. E. Juozaitytė. Tai ji taiko pacientams, bet labai tinka visiems – ir medikams, ir artimiesiems bei visai sergančiojo palaikymo komandai.

Tekstas: Vaidos Samuolytės
Asmeninio albumo nuotr.

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.