Imunoterapija atvėrė naujų galimybių gydant trigubai neigiamą krūties vėžį

Trigubai neigiamas krūties vėžys – viena agresyviausių šios ligos formų, tačiau šiandien ją galima sėkmingai gydyti, jei diagnozė nustatoma laiku. Kaip pasakoja gydytoja krūtų chirurgė mamologė dr. Daiva Čepulienė, situacija iš esmės pasikeitė, kai Lietuvoje tapo prieinamas inovatyvus neoadjuvantinis šios rūšies vėžio gydymas.

Kuo ypatingas trigubai neigiamas krūties vėžys

Trigubai neigiamas krūties vėžys ypatingas tuo, kad naviko ląstelėse nėra trijų tiriamų hormoninių receptorių – estrogeno, progesterono ir HER2 baltymo. Tokie navikai nereaguoja į hormoninį ar taikinių gydymą, todėl pagrindiniai gydymo būdai – chemoterapija, imunoterapija, chirurginis gydymas ir spindulinė terapija.

Nors šios rūšies navikas sudaro vos apie 10–20 proc. visų krūties vėžio atvejų, jis yra labai agresyvus, o juo serga paprastai jaunos moterys. Apie 20 proc. trigubai neigiamo krūties vėžio atvejų nustatoma BRCA (ypač BRCA-1) mutacijos. O pacientėms, turinčioms BRCA-1 mutaciją, šis krūties naviko potipis pasitaiko iki 81 proc. atvejų.

Tačiau trigubai neigiamas vėžys nebūtinai susijęs su paveldėjimu, t. y. giminėje gali nebūti artimųjų, sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu. Tyrimai rodo, kad sergant trigubai neigiamu krūties vėžiu kyla didesnė metastazių ir atkryčio rizika nei kitų krūties vėžio formų atveju. Dėl to šie navikai kelia daugiau iššūkių juos gydant. Todėl labai svarbi ankstyva jo diagnostika ir tinkamas gydymas.

„Nustačius įtartiną darinį kliniškai ir radiologiniais tyrimais (mamograma, echoskopija ar krūtų magnetinis rezonansas), pirmas žingsnis – biopsija: iš paimto audinio ištiriama naviko biologija, nustatomas jo tipas. Įvertinamas ligos išplitimas, ar pakitę pažasties limfmazgiai. Taip pat atliekami kiti tyrimai – tiek kraujo, tiek vaizdiniai. Gauti rezultatai aptariami daugiadisciplinėje gydytojų komandoje ir priimamas sprendimas dėl gydymo. Taikant šiuolaikinius gydymo metodus, trigubai neigiamas krūties vėžys vis dažniau sėkmingai įveikiamas“, – aiškina D. Čepulienė.

„Dabar situacija pasikeitė – naujas gydymas gerokai efektyvesnis, todėl pacientės, matydamos visą atsaką į gydymą, tampa pozityvesnės, laimingesnės ir turi daugiau motyvacijos kovoti su liga ir gydytis toliau“, – sako gydytoja krūtų chirurgė mamologė dr. D. Čepulienė. Asmeninio albumo nuotr.

Naujas gydymas iš esmės keičia situaciją

Šio naviko gydymas dažniausiai pradedamas nuo neoadjuvantinės terapijos. Po šio gydymo atliekama operacija. Jei po operacijos navikas būna ne iki galo sunykęs, skiriamas adjuvantinis chemoterapinis gydymas. Jeigu vėžinės ląstelės neišnaikinamos, labai padidėja ligos atsinaujinimo rizika.

Kiek daugiau nei prieš metus trigubai neigiamu krūties vėžiu sergančios pacientės būdavo gydomos tik chemoterapija. Tai buvo vienintelė, bet ne visada pasiteisinanti gydymo galimybė. „Mes su kolegomis diskutuodavome ir apgailestaudavome, kad nepavyksta pasiekti visiško patologinio atsako prieš operaciją, kodėl gydymo rezultatai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra blogesni“, – prisimena pašnekovė.

Pasiekti gerų gydymo rezultatų įmanoma, kai trigubai neigiamas krūties vėžys nustatomas ankstyvos stadijos.

Inovatyvus neoadjuvantinis gydymas, kurį sudaro chemoterapijos ir imunoterapijos derinys, tapo perversmu gydant trigubai neigiamą krūties vėžį. Imunoterapijos veikimo principas paremtas ne tiesioginiu vėžio ląstelių naikinimu, kaip chemoterapijos atveju, o organizmo imuninės sistemos suaktyvinimu, kad ji pati atpažintų ir sunaikintų vėžines ląsteles. Taigi, šio gydymo metu chemoterapija naikina vėžines ląsteles, o imunoterapija veikia ne tiesiogiai prieš naviką, bet keisdama imuninės sistemos elgesį, kad ši atpažintų šias vėžines ląsteles. Būtent šiais dviem principais remiasi gydymo efektyvumas.

Krūtų specialistė pastebi, kad pacientes prieš operaciją gydant chemoterapijos ir imunoterapijos deriniu navikas arba gerokai sumažėja, arba visai išnyksta. Tai leidžia ne tik efektyviau kovoti su liga, bet ir išsaugoti daugiau sveiko audinio, neretai – ir pačią krūtį.

„Naviko vietą prieš gydymą pažymime specialiu žymekliu, kad vėliau ją atrastume ir pašalintume tą sritį, jei navikas nečiuopiamas“, – teigia medikė.

Pasak pašnekovės, operacijos apimtis priklauso nuo krūties, naviko dydžio ir kiekio: „Jei nėra krūties vėžio riziką didinančių genetinių mutacijų, esant galimybei, visada stengiamės išsaugoti krūtį. O jei atliekama krūties šalinimo operacija – vienmomentiškai atkurti krūtį, panaudojant pačios pacientės audinius ar implantus. Mums, krūtų onkochirurgams, naujas trigubai neigiamo krūties vėžio gydymo standartas suteikė daugiau galimybių atlikti krūtį tausojančią operaciją.“

Po operacijos patologai tiria pašalintą audinį, kad nustatytų, ar neliko aktyvių naviko ląstelių. Šis įvertinimas padeda prognozuoti tolesnę pacientės išgyvenamumo tikimybę ir sudėlioti tolesnį gydymo planą.

Suteikia vilties pasveikti

Pasak D. Čepulienės, naujas gydymo standartas suteikė gerokai daugiau vilties ir motyvacijos ne tik gydytojams, bet ir pacientėms.

„Anksčiau pacientės į trigubai neigiamo krūties vėžio diagnozę reaguodavo labai jautriai, nes tiek iš literatūros šaltinių, tiek iš kitų moterų patirčių žinojo, kaip sunkiai jis gydomas. Kai navikas nereaguodavo į chemoterapiją, kai jis išlikdavo tokio paties dydžio net ir po gydymo, pacientėms būdavo sunku išsaugoti motyvaciją toliau gydytis, patiriant šalutinius chemoterapijos poveikius. Dabar situacija pasikeitė – naujas gydymas gerokai efektyvesnis, todėl pacientės, matydamos atsaką į gydymą, tampa pozityvesnės, laimingesnės ir turi daugiau motyvacijos kovoti su liga ir gydytis toliau“, – sako ji.

Pasiekus visą atsaką, t. y. per operaciją pašalintame audinyje neberadus vėžinių ląstelių, pacientės toliau gydomos tik imunoterapija. Šis gydymas yra kur kas švelnesnis, ne toks intensyvus ir turi mažiau šalutinių reiškinių nei chemoterapija, kuri būtų skiriama negavus viso atsako. Tai svarbu tiek medicininiu, tiek emociniu požiūriu.

Tokie rezultatai daug teigiamų emocijų kelia ir pačiai krūtų chirurgei: „Onkologai mato tik tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, kad radiologiniame tyrime nebesimato naviko arba kad jis nebeužčiuopiamas kliniškai, o mes operuodami matome gydymu pasiektą rezultatą – labai sumažėjusį ar išnykusį naviką. Tai labai motyvuoja.“

„Nors šis gydymas Lietuvoje prieinamas vos daugiau nei metus ir dar neturime statistinių duomenų apie rezultatus mūsų ligoninėje, tačiau mūsų klinikinė praktika rodo, kad gydymo rezultatai daugeliu atvejų turėtų būti geresni nei taikant tik chemoterapiją. Tarptautiniai šaltiniai teigia, kad trigubai neigiamo vėžio atveju viso patologinio atsako dažnis, taikant tik neoadjuvantinę chemoterapiją, siekia 30–54,7 proc., o su neoadjuvantine chemoterapija ir imunoterapija – 64,8 proc.“, – pasakoja D. Čepulienė.

Taigi, gydant ankstyvos stadijos trigubai neigiamą krūties vėžį, imunoterapija pacientėms atveria didžiules galimybes išgyventi ir pasveikti. Visas patologinis atsakas labai svarbus tolesnei ligos prognozei.

Iliustracija sukurta naudojant DI

Būtina ankstyva diagnostika

Pasiekti gerų gydymo rezultatų įmanoma, kai trigubai neigiamas krūties vėžys nustatomas ankstyvos stadijos, todėl gydytoja ragina visas moteris – nepriklausomai nuo amžiaus, rizikos veiksnių ar asmeninės patirties su šia liga – rūpintis krūtų sveikata. Moterys, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, turėtų išsitirti, ar nėra vėžio riziką didinančių genų ir profilaktiškai tikrintis dažniau.

„Lietuvoje veikia Krūties vėžio prevencinė programa, kurioje gali dalyvauti moterys nuo 45 iki 74 metų. Taikant prevencinę programą vis dažniau pavyksta nustatyti ankstyvą – pirmos ar antros stadijos – vėžį. Tai ypatingai svarbu trigubai neigiamo vėžio bei kitų agresyvių navikų atvejais, nes nuo ankstyvos diagnostikos priklauso gydymo sėkmė. Todėl tikrai džiaugiamės, kad profilaktinės programos veikia, moterys jose dalyvauja vis aktyviau ir sąmoningiau. Taip pat labai svarbu tobulinti žaliojo koridoriaus galimybes nustačius įtartiną darinį. Šiuo metu jis vis dar ne visada suveikia, nors tokios pacientės turėtų patekti pas onkologą per 10 dienų“, – svarsto pašnekovė.

Be tyrimų, ne mažiau svarbi ankstyvos diagnostikos dalis – krūtų savityra. Pasak jos, tai aktualu visoms – tiek sveikoms, tiek jau gydytoms pacientėms, ypač – jaunoms moterims, kurių navikai dažnai būna agresyvesni. Bet kokie pokyčiai – krūties deformacija, spenelio pasikeitimas, paraudimas ar mazgelis – turi būti įvertinti gydytojo. Savityra leidžia pastebėti pokyčius, kuriuos ne visada aptinka profilaktinis mamografijos tyrimas.

„Kartais moterys reguliariai atlieka tyrimus, bet pačios neapsičiupinėja krūtų, nes bijo apčiuopti kokių nors pakitimų, o juk laiku pastebėtas pokytis gali išgelbėti gyvybę“, – įsitikinusi pašnekovė. Juolab kad net toks agresyvus vėžys kaip trigubai neigiamas, kuris anksčiau būdavo laikomas itin sunkiai gydomu, vis dažniau įveikiamas.

Šį informacinį straipsnį parengė Onkologija.lt, remdamiesi interviu su dr. Daiva Čepuliene. MSD suteikė finansinę paramą šio žurnalo leidybai. MSD peržiūrėjo straipsnio turinį, siekdama užtikrinti faktinį tikslumą ir atitiktį galiojantiems įstatymams, reglamentavimui ir standartams, tačiau jokios kitos redakcinės kontrolės ar įtakos medžiagai nedarė. Išreikšta nuomonė yra autorės. LT-NON-OO891.

Inga Saukienė