Gydytoja G. Anglickienė: krūties vėžio gydymo tendencijos keičiasi

Krūties vėžio gydymas – viena sparčiausiai besivystančių onkologijos sričių, sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė. Su pašnekove kalbamės apie tai, kokios gydymo galimybės prieinamos Lietuvoje.

Ateities gydymo tendencijos

Pasaulyje šiuo metu vis daugiau kalbama apie personalizuotą mediciną, todėl didžiausia svarba teikiama naviko genomui nustatyti, naujiems hormonams ir atsparumo mechanizmams hormonų terapijai. Kuo daugiau atrandama mutacijų, tuo daugiau atsiranda naujų vaistų, veikiančių jas ir gerinančių gydymo galimybes bei pacienčių gyvenimo kokybę gydantis. Pastarosios svarba iškeliama netgi aukščiau už radikalų gydymą.

„Galimybes ištirti vėžio genomą jau turime ir Lietuvoje. Tai ypač aktualu, kai išnaudotos standartinės gydymo galimybės“, – teigia G. Anglickienė.

Pasauliniuose kongresuose daug dėmesio sulaukia cirkuliuojančios DNR tyrimai, kai vėžio ląstelių ieškoma paciento kraujyje.

„Pas mus jau ateina pacienčių, privačiai pasidariusių šį tyrimą, bet kol kas nėra aišku, ką daryti su rezultatais. Mat radus vėžinių ląstelių kraujyje, dažnai vaizdiniais tyrimais naviko dar neaptinkama. Nors privačios klinikos jau pradeda siūlyti cirkuliuojančios DNR tyrimus ir sveikiems žmonėms, tačiau tai vis dar yra iki galo nereglamentuotas tyrimas, pagal kurį negalime daryti galutinių išvadų ir sprendimų“, – pabrėžia pašnekovė.

„Galimybes ištirti vėžio genomą jau turime ir Lietuvoje. Tai ypač aktualu, kai išnaudotos standartinės gydymo galimybės“, – teigia gydytoja onkologė chemoterapeutė G. Anglickienė. Asmeninio albumo nuotr.

Inovatyvaus gydymo galimybės

Pasak gydytojos, Lietuvoje pastaraisiais metais dideliais žingsniais vijomės pasaulines krūties vėžio gydymo tendencijas. Gydytoja neseniai lankėsi Paryžiuje, Gustave Roussy vėžio centre, kuriame gydoma 13 000 krūties vėžio pacientų per metus, ir galėjo palyginti krūties vėžio gydymo galimybes ten ir Lietuvoje.

Gydant hormonams teigiamą krūties vėžį labai didelė pažanga pasiekta, kai atsirado CDK4/6 inhibitorių grupės vaistai. „Vaistai labai efektyvūs, šalutiniai reiškiniai švelnesni, o gydymas patogesnis, nes vaistai vartojami tablečių pavidalu. Tai pagerina gyvenimo kokybę ir pailgina ligos kontrolės laikotarpį“, – sako G. Anglickienė.

PARP inhibitoriai Lietuvoje kol kas kompensuojami tik ankstyvam paveldimam krūties vėžiui gydyti, tačiau pašnekovė tikisi, kad artimiausiu metu jis bus prieinamas ir išplitusiam vėžiui.

Kita vertus, ji įsitikinusi, kad chemoterapija, kuri vis dar yra svarbi krūties vėžio gydymo dalis, ir ateityje tokia išliks. Pavyzdžiui, HER2 teigiamam vėžiui taikoma biologinė terapija, tačiau pradinis gydymo etapas vis dar derinamas su chemoterapija. Imunoterapija dažniausiai taip pat taikoma derinant su chemoterapija. Net kai vėžį galima gydyti vien tik inovatyviais vaistais, chemoterapija atidedama vėlesniam etapui, bet visiškai neišbraukiama.

Naujos gydymo galimybės leidžia atsisakyti senų stereotipų. „Anksčiau vyresni nei 75 metų pacientai dažnai negaudavo aktyvaus gydymo, bet dabar amžius nebėra ribojantis veiksnys. Jei nėra sunkių širdies ar inkstų ligų, gydymą galime taikyti bet kokio amžiaus pacientui“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, šiandien vis dažniau kalbama apie vėžį kaip apie lėtinę ligą. „Niekam neatrodo keista kasdien vartoti vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio ar diabeto. O kai žmogus išgirsta diagnozę „vėžys“, vis dar klausia – kada baigsis gydymas“, – svarsto G. Anglickienė.

Didžiausias iššūkis – trigubai neigiamas vėžys

Vis dar didžiausias iššūkis – gydyti trigubai neigiamą vėžį, kuriuo dažniausiai serga jaunos moterys. Jis gali būti susijęs su paveldimumu, agresyvesnis negu kitų tipų krūties vėžys ir turi vos du žinomus taikinius. Vienas jų, PD-L1 raiška, sudaro apie 15 proc. atvejų ir, esant pakankamai raiškai, gali būti gydomas imunoterapija; kitas susijęs su BRCA mutacija, siekiančia iki 10 proc. visų atvejų. Taigi, 75 proc. trigubai neigiamų navikų neturi taikinių ir yra gydomi chemoterapija.

Tačiau tradicinė chemoterapija kai kuriais atvejais gali būti keičiama naujo tipo chemoterapija: antikūnių ir vaistų konjugatais. Šie konjugatai jungiasi prie vėžinės ląstelės ir chemoterapinį vaistą nuneša tiesiai į ląstelės vidų. Kitaip jį galima pavadinti kombinuotu biologinės terapijos ir chemoterapijos vaistu.

Trigubai neigiamam krūties vėžiui gydyti po dviejų gydymo eilių, esant išplitusiai ligai, nuo šių metų Lietuvoje jau kompensuojamas gydymas antikūnio ir vaisto konjugatu. Dar galime pasidžiaugti, jog esant didelės atsinaujinimo rizikos trigubai neigiamam krūties vėžiui, priešoperaciniam ir tęstiniam pooperaciniam gydymui Lietuvoje jau yra kompensuojama ir imunoterapija.

Inga Saukienė