Intymumas sergant – kitoks. Kodėl?

Daugeliui onkologine liga sergančių ar ką tik ligą įveikusių moterų apie intymumą bei intymų gyvenimą kalbėtis vis dar nejauku, nedrąsu, galbūt net truputį gėda. Seksualinis poreikis, kuris yra itin svarbi ir reikalinga kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, susirgus neretai tarsi nustumiamas į antrą planą. Sugrįžti į visavertę kasdienybę padeda anaiptol ne tik tinkamai parinktas gydymas. Ypač didelę reikšmę turi ir psichologiniai dalykai, pirmiausia, suvokimas, jog nepaisant kūno pokyčių bei išderintų emocijų, vis dar esi geidžiama, patraukli.

Apie tai, su kokiomis seksualinėmis bėdomis susiduria vėžiu sergančios moterys, kalbamės su doc. dr. akušere-ginekologe Daiva Bartkevičiene ir psichologe, kūno terapijos ir masažo specialiste, MA-URI savigydos meno praktike Justina Kuckailiene.

Lytiniai santykiai tampa nebemalonūs

Kaip tvirtina doc. dr. akušerė-ginekologė D. Bartkevičienė, onkologinės ligos gydymo chemoterapija ar spinduline terapija pasekmė – priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas, kuris lemia ankstyvą menopauzę bei su šia būkle susijusius simptomus: makšties sausumą (net ir seksualiai susijaudinus), karščio bangas, prakaitavimą naktį, skausmą mylintis, apskritai sumažėjusį norą mylėtis.

„Moteris vargina diskomfortas, niežulys, peršėjimas, pasikartojančios ar lėtinės infekcijos, dažnas naktinis šlapinimasis ar netgi šlapimo nelaikymas. Visa tai turi neigiamos įtakos moters lytinei sveikatai, o neretai tampa net depresijos bei nerimo priežastimi“, – pastebi gydytoja.

Anot docentės, esminis skirtumas kalbant apie menopauzės bei onkologinės ligos sukeltus analogiškus simptomus tas, kad menopauzė į moters gyvenimą ateina pamažu, kai po truputį senka kiaušidžių funkcija, tad organizmas tam tikra prasme pokyčius prisijaukina natūraliai. O kovojant su vėžiu, šie nemalonūs pojūčiai išsivysto labai sparčiai.

„Natūralu, kad dėl šių priežasčių lytiniai santykiai moteriai tampa nemalonūs, vargina, tad dažna pacientė pradeda jų vengti ar apskritai liaujasi gyvenusi lytinį gyvenimą“, – pasakoja D. Bartkevičienė.

D. Bartkevičienės teigimu, jei po vėžio gydymo lytiniai santykiai tapo nemalonūs, skausmingi, būtinai reikia apie tai pasikalbėti su partneriu, gydytoju ar kitais specialistais. Jurgos Urbonaitės nuotr.


Padėti gali makšties drėkikliai

D. Bartkevičienės teigimu, jei po vėžio gydymo lytiniai santykiai tapo nemalonūs, skausmingi, būtinai reikia apie tai pasikalbėti su partneriu, gydytoju ar kitais specialistais.

„Kartais puikia išeitimi tampa kitos sekso pozos, naujų erogeninių zonų suradimas, taip pat papildomų priemonių naudojimas. Tarkime, jei dėl gydymo makštis tapo labai sausa ir neelastinga, padėti gali įvairūs makšties drėkikliai (geliai, žvakutės, ovulės), lubrikantai“, – pataria ginekologė ir priduria, kad tokias rekomendacijas, įveikus onkologinę ligą, teikia visos pasaulio gydytojų akušerių-ginekologų asociacijos.

Drėkiklių įvairovė, pasak docentės, šiandien išties didelė, tad atrasti sau tinkamiausią tikrai nesunku. Pavyzdžiui, vietiškai naudojamos priemonės su hialurono rūgštimi sukuria nematomą ir ploną viskoelastinę išorinio paviršiaus plėvelę, kuri atkuria gleivinės drėgmę ir padeda išsaugoti šios glotnumą, elastingumą. Veiksmingos yra hialurono rūgšties injekcijos į makšties gleivinę, pogleivį, jų poveikis išsilaiko iki 8–9 mėnesių.

O štai, tarkime, sergant krūties vėžiu ar jį nugalėjus, makšties išsausėjimas jau kelerius metus itin veiksmingai gydomas intravaginaline terapija lazeriu. Tai gana naujas, tačiau saugus ir gerai toleruojamas gydymo metodas, kuris švelniai veikia makšties sieneles ir taip sukuria nepastebimus mikropažeidimus, reikalingus neokolagenezės procesui (naujo kolageno gamybai). Dėl šios priežasties makštyje pagerėja jungiamasis audinys, skatinama naujų kapiliarų sintezė, tai turi įtakos normaliai gleivinės kraujotakai, taip pat atkuriamas optimalus makšties pH.

Anot gydytojos, labai svarbu atminti ir tai, kad jei sveikoms, menopauzę išgyvenančioms moterims, besiskundžiančioms panašiais simptomais, rekomenduojama vietinė hormonų terapija ir ji yra išties veiksminga, tai onkologinės ligos atveju naudoti preparatų su estrogenais nepatartina, kad vėžys visa jėga nesmogtų ir vėl.

Labai svarbu mokytis būti su liga, rinktis gyventi kiek įmanoma įvairiaspalvį gyvenimą.

Barjerai, kuriuos tenka perlipti, siekiant po ligos save priimti iš naujo

Anot psichologės, kūno terapijos ir masažo specialistės J. Kuckailienės, intymumo, seksualumo tema sergant yra labai plati, gili, daugiasluoksnė, neturinti vieno teisingo universalaus patarimo, kad darant viena ar, priešingai, kažko nedarant, viskas bus gerai. Žmonės yra labai individualūs, skiriasi jų patirtys, išgyvenimai, nueitas ligos kelias, galų gale, tarpusavio santykiai, tad nebūtinai tai, kas tinka vienai porai, tiks ar bus priimtina ir kitai.

„Atkreipčiau dėmesį į vis dar menką mūsų visuomenės kūno raštingumą. Daugumai mūsų žmogaus patrauklumą dažniausiai kuria išorė. Vis dar vadovaujamasi standartais, kokia turėtų būti figūra, krūtinė, oda, plaukai ir pan., o pats intymumas, seksualumas yra suvokiamas tik kaip lytinis aktas. Dirbdama su moterimis, girdžiu ir matau, per kokius barjerus joms tenka perlipti siekiant po ligos priimti savo kūną, netenkantį vienų ar kitų dalių. Tenka pastebėti ir jų partnerių reakcijas į pasikeitusią moters išorę. Jau nekalbu apie įvairius skausmus, kurie pasibaigus ar tebesitęsiant onkologiniam gydymui veikia žmogaus savijautą ir santykius; kurie varo iš proto ir tuos, kuriems skauda, ir tuos, kurie nežino, kaip padėti mylimajam. Esantys šalia taip pat kenčia. Nutinka, kad partneriui yra sunku žvelgti į partnerę, netekusią krūties. Kai kurios poros tokią patirtį siekia paslėpti, rinkdamosi specialias liemenėles, mylėdamiesi neapnuogina viso kūno. Tai tikrai gali kurį laiką padėti, bet toli gražu ne visiems. Kelčiau klausimą, ar tai tikrai didina artumą“, – kalba pašnekovė.

 

Požiūris į kūną turėtų keistis

Psichologės teigimu, svarbu įsisąmoninti, kad intymumo sąvoka kur kas platesnė. Intymumas, seksualumas – ne tik sueitis, bet ir prisilietimai, apsikabinimai, žodžiai, žvilgsniai ir tiesiog buvimas kartu.

„Taip, priimti tai, kas nutinka kūnui ir kaip keičiasi kasdienybė, be galo sunku, tačiau labai svarbu mokytis būti su liga, rinktis gyventi kiek įmanoma įvairiaspalvį gyvenimą. Skatinčiau nebijoti kalbėtis su partneriu, gydytoju, psichologu, seksologu, alternatyvių krypčių specialistais, jei to reikia. Jei žmogus gali vaikščioti, kalbėti, matyti, girdėti, bendrauti, liesti, jis gali ir jausti, o emocinės patirtys taip pat gali jaudinti ir būti labai intymios, teikti pasitenkinimą. Požiūris į kūną galėtų keistis. Verta mokytis nesikoncentruoti vien į tai, kad netekau vienos ar kitos kūno dalies, vadinasi nebegaliu savo partneriui nieko duoti. Labai svarbu atrasti, ką mes vienas kitam galime duoti, kas man / jam patinka. Abu partneriai turėtų skirti dėmesio kūnui pažinti. Kalbantis galima patyrinėti, kurios kūno vietos dabar tapo jautresnės, ko kiekvienas ilgisi, kokie jausmai užplūsta liečiant save ar kai liečia kitas, ar noriu, kad mane čia liestų ir apskritai – kas man leidžia gerai jaustis būnant šalia. Liga neturėtų tapti priežastimi atsisakyti intymumo, seksualumo, reikia tik paieškoti kitokių formų bei būdų, kad ryšys abiem būtų priimtinas ir malonus – tiek, kiek leidžia situacija. Atkreipčiau dėmesį, kad kartais pats didžiausias intymumas gali būti juntamas tiesiog apsikabinus, būnant vienam šalia kito, pagulint prisiglaudus. Ypač – kai užplūsta liūdesys, skausmai, bejėgystė. Kviesčiau intymumą matyti kaip visapusį artumą tarp dviejų mylinčių žmonių“, – sako J. Kuckailienė.

„Intymumas, seksualumas ne tik sueitis, tai ir prisilietimai, apsikabinimai, žodžiai, žvilgsniai ir tiesiog buvimas kartu“, – įsitikinusi J. Kuckailienė. Asmeninio albumo nuotr.

 

Kas dar gali išprovokuoti makšties sausumą?

Sutrikęs natūralus makšties drėkinimas gali varginti ne tik brandaus amžiaus moteris, sulaukusias menopauzės ar kovojančias su onkologine liga, bet ir jaunas sveikas merginas, net ir neturinčias lytinio partnerio. Makšties sausumo simptomus, be aukščiau išvardintų, dar lemia:

  • chirurginės intervencijos (pavyzdžiui, kiaušidžių pašalinimas);
  • įvairios ligos (endometriozė, augliai – taip pat ir gerybiniai, šlapimo takų infekcijos, dermatologinės patologijos);
  • vaistai (labiausiai – antidepresantai, kraujospūdį mažinantys ir antihistamininiai preparatai);
  • stresas bei kiti rizikos veiksniai (nusilpęs imunitetas ir t. t.);
  • rūkymas;
  • netinkamos intymios kūno priežiūros priemonės (prausikliai) ir netinkama lytinė higiena (pernelyg

retas ir pernelyg dažnas prausimasis);

  • netinkami apatinių drabužių bei patalynės skalbikliai.

Kaip tvirtina gydytojai ginekologai, blogiausia yra manyti, kad simptomai išnyks savaime ir gyvenimas natūraliai susitvarkys. Anaiptol! Neretai dėl sutrikusios makšties ekosistemos pusiausvyros ima varginti pasikartojančios intymios srities infekcijos. O sutrikusi moters lytinė sveikata – tai viena reikšmingiausių nekontroliuojamo makšties išsausėjimo pasekmių. Taip įsisuka užburtas ratas. Norint iš jo ištrūkti, labai svarbu išsiaiškinti visas makšties sausumo priežastis, taip pat atsisakyti dirginančių priemonių (intymiai higienai nepritaikytų prausiklių, servetėlių, dezodorantų, sintetinių audinių apatinių ir t. t.), vengti tamponų, kurie sugeria makšties sekretą ir dar labiau ją išsausina, rūpintis tinkama higiena, atsisakyti žalingų įpročių, vengti streso, stengtis atsipalaiduoti, naudoti specialias drėkinamąsias priemones (makšties drėkiklius, gelius, drėkinamąsias ovules ir pan.).

Aistė Veismanaitė

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.

 

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.