Doc. dr. B. Brasiūnienės mintys po svarbiausio Europos onkologų kongreso: didelis dėmesys – ne tik tam, kaip pailginti gyvenimo trukmę

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) kongrese šiemet skambėjo drąsūs skelbimai – „visiškai išnaikinti kai kurio vėžio formas“. Tai, pasak iš kongreso grįžusios Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėjos doc. dr. Birutės Brasiūnienės, nelaikytina perdėtu optimizmu. Ji įsitikinusi, kad įrodymais grįsta praktika, onkologijos mokslo pasiekimai ir bendras visuomenės budrumas sveikatai ateityje turėtų išties pakeisti vėžio statistiką.

Apie svarbiausias krūties vėžio gydymo naujienas, bendradarbiavimo svarbą ir globalias aktualijas – pokalbis su gydytoja onkologe, ESMO darbinės grupės POWG (Practising Oncologists Working Group) nare B. Brasiūniene.

– Gydytoja, neseniai baigėsi Europos medicininės onkologijos draugijos kongresas ESMO 2022, kur šiemet dalyvių skaičius siekė beveik 30 tūkst., o žmonės rinkosi net iš 150 šalių. Onkologijos pasiekimai, naujos vėžio diagnostikos ir gydymo galimybės pacientui, stendai, dirbtuvės, profesiniai ryšiai – ką iš šio kongreso išsinešate Jūs? Kodėl gydytojui svarbu ne tik profesionaliai atlikti savo kasdienius darbus, bet ir pakelti galvą, vykti tobulintis, stebėti naujoves?

– Iš tiesų, šių metų ESMO kongresas skyrėsi dalyvių ir informacijos gausa ir, žinoma, po COVID–19 ribojimų – tai, kad renginys vyko gyvai. Organizatoriai skelbė, kad priimta 1912 pranešimų santraukų, labai intensyvi programa, pristačiusi praktiškai visų lokalizacijų vėžio diagnostikos ir gydymo naujienas, o kur dar prezidentinės, stendų sesijos, pacientų forumai.

Šiame ESMO kongrese be onkologijos mokslo ir praktikos naujienų didelis dėmesys skirtas ir globalioms šių dienų aktualijoms: tvarumui (dar prieš kongresą visi dalyviai kviesti avėti patogią sportinę avalynę, turėti geriamo vandens, naudotis valstybiniu transportu, naudoti IT programėles, kad kongreso paskaitoms nereikėtų popierinio formato, ir pan.), lyčių lygybės klausimai analizuoti specialioje sesijoje, kurioje pasisakė ir už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides, pristatytos Ukrainos pabėgėlius onkologinius ligonius priimančių gydymo įstaigų aktualijos.

Nors tokio masto kongresai paprastai vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, svarbus yra kitas jų aspektas: tai ir kolegų susitikimai, ir diskusijos su bendraminčiais, ir galimybė sutikti kurios vėžio srities ekspertą arba lyderį, per pertraukas padiskutuoti rūpimu klausimu. Tai prasmingas ir gražus profesionalų sambūris, kasmet suburiantis mus visus pažangioms naujienoms onkologijoje.

– Koks bendras kongreso tonas šiemet – ar vėžio diagnostikos ir gydymo dabartis pozityvi, šviesi? 

– Žinoma, tai puikiai organizuota (kontaktinė ir nuotolinė vienu metu), su profesionaliai paruoštomis prezentacijomis ir reiklia lektorių atranka konferencija. Be abejo, mokslo pasiekimų gausa, gerėjantys vėžio diagnostikos ir gydymo rezultatai, naujienos, keičiančios dabartinius (krūties, tulžies latakų vėžio ir kt.) gydymo algoritmus, bei, žinoma, įvairiapusio požiūrio (onkologo, paciento, kito specialisto) į tą pačią problemą pristatymas – viskas nuteikia pozityviai. Daug dėmesio skirta vėžio profilaktinių programų analizei, jų plėtrai imtinai iki tokių drąsių šūkių kaip „visiškai išnaikinti kai kurio vėžio formas“. Ir tai nelaikytina perdėtu optimizmu, priešingai – įrodymais grįsta praktika, onkologijos mokslo pasiekimai ir bendras visuomenės budrumas sveikatai ateityje turėtų keisti vėžio statistiką.

– Ar pristatomos naujienos – diagnostikos ir gydymo – greitai patenka į praktiką? Kiek užtrunka, kol jos įsitvirtina ir Lietuvoje?

– Taip, naujienos tikrai patenka į Lietuvos onkologijos skyrius, deja, per lėtai. Kai nauji vaistai registruojami Europos sąjungoje, mūsų pacientus jie pasiekia tik po kelerių metų. Iki šiol yra vėžio lokalizacijų, kurių išplitusias stadijas tebegydome chemoterapija, nors yra jau gydymo taikinių terapija ar imunoterapija standartas. Klinikiniai tyrimai, pacientų vaistų paramos programos yra kitos galimybės gauti inovatyvų gydymą, deja, čia irgi situacija ribota. Lietuva, būdama maža šalis, neretai lieka pagrindinių tarptautinių klinikinių tyrimų užribyje, ne visada tyrimų dizainas yra palankus mūsų pacientams, be to, ilgokos klinikinių tyrimų tvirtinimo procedūros naujų vaistų galimybes mūsų pacientams dar labiau siaurina.

Naujienos tikrai patenka į Lietuvos onkologijos skyrius, deja, per lėtai.

Kalbant apie onkologijos ateitį, ji tampa vis labiau personalizuota. Tai reiškia, kad reikės vis daugiau diagnostinių galimybių vėžinės ląstelės taikiniams nustatyti ir vis daugiau pačių taikinių – vaistų. Genetinių naviko tyrimų prieinamumas irgi yra ribotas, be šių tyrimų nefunkcionuos kita – vaisto taikinio grandis, taigi, jau dabar privalome ieškoti sprendimų, kaip gerinti genetinės diagnostikos, gydymo prieinamumą, kurti nacionalinį personalizuotos onkologijos modelį. Poslinkių yra, NVI ir jo specialistai ne tik aktyviai dalyvauja įvairiose diskusijose, darbo grupėse, bet ir imasi iniciatyvos šiose srityse (onkologų klubas, personalizuotos onkologijos modelio kūrimo iniciatyvos ir pan.).

Svarbus yra ir asmeninis mūsų, onkologų, indėlis, aktyvus dalyvavimas tarptautinių draugijų veiklose, jungimasis prie įvairių projektų, Lietuvos onkologijos pristatymas, matomumas, mūsų pozicijos išsakymas, pasidalijimas savo patirtimis ir daug kitų veiklų, kas galėtų padėti spręsti paminėtas problemas.

– Jūs pati esate Lietuvos ir užsienio onkologų draugijų narė, Jūsų nuomonė girdima kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumo problemas, aktyviai dalyvaujate Lietuvos onkologijos visuomeninėje veikloje, šio žurnalo idėja atėjo iš Jūsų, prisidėjote prie knygų terapijos NVI, esate žurnalo „Onkologija“ redkolegijos pirmininkė ir dar daugiau. Įdomu, kaip vertinate šį ESMO kongresą ne tik Lietuvos, bet ir savo tarptautinių veiklų kontekste?

– Su kolegomis onkologais iš Europos ne kartą diskutavau, ką reiškia būti onkologe mažoje šalyje su ribotais ištekliais inovatyviam gydymui, kuris yra tiesioginė mano profesija. Visada sakau, kad tai yra ne tik kasdienis praktinis darbas su pacientu, vėžio gydymo taktikų numatymas, gydymo skyrimas, bet ir dalyvavimas procesuose, lemiančiuose gydymo prieinamumą. Todėl tiek mano tarptautinės narystės, tiek visuomeninės veiklos yra natūrali seka to, ko siekiu mūsų pacientams.

„Visada sakau, kad yra ne tik kasdienis praktinis darbas su pacientu, vėžio gydymo taktikų numatymas, gydymo skyrimas, bet ir dalyvavimas procesuose, lemiančiuose gydymo prieinamumą“, – įsitikinusi doc. dr. B. Brasiūnienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Kalbant konkrečiau, šiame ESMO kongrese dalyvavau ne tik kaip onkologė iš Lietuvos, bet ir kaip vienos ESMO darbinių grupių POWG narė. Į šią grupę buvau išrinkta prieš metus ir jos istorijoje esu kol kas vienintelė onkologė iš Baltijos šalių šalia kitų savo kolegų iš viso pasaulio. Šioje grupėje paruošėme specialią anketą, kuri buvo platinama ESMO kongrese apie mūsų, onkologų chemoterapeutų, profesinius poreikius ir lūkesčius galvojant apie ateities onkologiją. Šiuo metu visi šios POWG nariai ruošiame publikaciją apie aktualiausių, praktiką keičiančių naujienų, pristatytų šiame kongrese, praktinį pritaikomumą. Vertinu šią galimybę, svarbu, kad galiu dalyvauti ne tik ESMO veiklose, bet ir aktyviau prisidėti prie mūsų profesijos ateities bei Lietuvos onkologijos matomumo tarptautinėje erdvėje. Tai suteikia galimybę užmegzti naujų kontaktų, bendradarbiauti, vykdyti naujus projektus, plečiančius mūsų vėžio diagnostikos ir gydymo galimybes.

– Pagrindinei žurnalo auditorijai labiausiai įdomios krūties vėžio naujienos. Prašau, pasidalykite, ko tikėtis krūties vėžio pacientėms, kas naujo pasaulyje ir ar bus naujienų mūsų ligoniams?

– Pati daugiausia kongreso laiko skyriau krūties vėžio paskaitoms. Labai džiugu buvo klausytis nuo rezidentūros laikų pažįstamų krūties vėžio lyderių prof. M. Piccart ar prie ABC (advanced breast cancer) stendo sutikti dr. F. Cardoso, vieną žymiausių šių dienų krūties vėžio gydymo opinijos lyderių.Svarbiausiomis krūties vėžio gydymo naujienomis įvardinčiau ADC (antibody drug conjugates – antikūnų vaistų junginių) įsitvirtinimą metastazavusio krūties vėžio gydymo algoritmuose. Šios grupės vaistai skiriami trigubai neigiamo metastazavusio krūties vėžio atveju: kai liga progresuoja po imunoterapijos ir chemoterapijos (ASCENT klinikinis tyrimas – bendras išgyvenamumas 12,1 vs 6,7 mėnesio, palyginti su chemoterapija gydytais tiriamaisiais). Šie vaistai skiriami ir metastazavusio HER2-3+ vėžio atveju po kelių eilių gydymo antiHER terapija: ir metastazavusio (EMILIA klinikinis tyrimas), ir ankstyvojo šio tipo vėžio adjuvantiniam gydymui (KATHERINE klinikinio tyrimo rezultatai), kai negautas pilnas atsakas po antiHER terapijos, skirtos neoadjuvantiškai, ir kito vaisto, kurio efektyvumo rezultatai patvirtinti DESTINY–Breast02 klinikiniame tyrime, HER ir hormonų receptorius turinčio metastazavusio krūties vėžio atveju su mažu HER2 receptorių kiekiu analizuoti daug žadantys efektyvumo rezultatai klinikiniame tyrime DESTINY– Breast04, iki šiol šis vėžio variantas tradiciškai buvo gydomas tik chemoterapija ir (ar) hormonų terapija.

Šių dienų ir ateities onkologija grįsta bendradarbiavimo principu.

Kongrese pristatyti ir atnaujinti metastazavusiu nuo hormonų priklausomu krūties vėžiu sergančiųjų gyvenimo trukmės gydymo CK4/6 inhibitoriais rezultatai (MONALEESA, MONARCH klinikiniai tyrimai), analizuojami rezistentiškumo hormonoterapijai mechanizmai bei vaistai jam įveikti. Kaip visada didelis dėmesys skirtas ne tik kaip pailginti gyvenimo trukmę, bet ir kaip mažinti toksiškumą, gerinti gyvenimo kokybę. Pristatyti klinikiniai tyrimai, analizuojantys PARP inhibitorių, naujų imunoterapijos vaistų efektyvumą kai kurioms pacientų grupėms, kurie jau dabar turi savo vietą trigubai neigiamo metastazavusio krūties vėžio gydymo algoritmuose.

ESMO kongreso naujienas apie krūties ir kitų vėžio lokalizacijų gydymą tradiciškai planuojame pristatyti Lietuvos konferencijose.

– ESMO turi ir politinį aspektą – parengiamos rezoliucijos, rekomendacijos Europai, kaip įveikti vieną ar kitą iššūkį. Vienoje rezoliucijoje – kaip įveikti gimdos kaklelio vėžį – ESMO prezidentas Solange Peters pabrėžė kertinį elementą – bendradarbiavimą. Kokią jūs matote bendradarbiavimo svarbą onkologijoje? Kiek onkologija yra fragmentuota šalies mastu, o kiek ji vieninga, bendra, kartu įveikianti iššūkius?

– Tiek prezidentinės paskaitos, tiek simpoziumai profesionalams, pacientų organizacijų, ES sveikatos srities lyderių (S. Kyriakides kreipimasis) įsitraukimas yra labai svarbūs tokiuose renginiuose, kurių matomumas, girdimumas plačiai sklinda po pasaulį. Tai ne tik žinia apie konkrečias gydymo naujienas, bet ir apie onkologijos ateities tendencijas bei mūsų darbų kryptis.

Visa šių dienų ir ateities onkologija grįsta bendradarbiavimo principu: tarp kolegų onkologų, tarp įvairių specialistų, gydančių tą patį ligonį, tarp klinicistų praktikų ir mokslininkų, bendravimas su pacientų organizacijomis. Kasdienėje praktikoje vykstantys multidisciplininiai ar molekuliniai vėžio atvejo aptarimai yra dar vienas svarbus įsitvirtinęs tokio bendradarbiavimo pavyzdys.

Įvairių bendradarbiavimo patirčių, be abejo, turime visi onkologai. Daugelis dirbančių NVI esame įvairių Lietuvos ir tarptautinių projektų dalyviai, kasmet ginamos mokslo ir klinikos darbuotojų disertacijos, kaip gražus mokslo ir klinikos bendradarbiavimo pavyzdys, organizuojama daug vietinių ir tarptautinių konferencijų, iš čia kyla iniciatyvos dėl bendradarbiavimo su pacientų organizacijomis, inovatyvių vaistų situacijos gerinimo.

– Ačiū už pokalbį!

  Giedrė Petkevičė

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.