Nuo Naujųjų metų – daugiau krūtų rekonstrukcijos galimybių

Dėl vėžio krūties netekusios moterys turi keletą pasirinkimų: gyventi su viena krūtimi, ją rekonstruoti iš savo audinių arba atkurti krūtį naudojant implantą. Atkurti krūtį iš savo audinių įmanoma ne visada, todėl tam tikrais atvejais rekonstrukcija galima tik su implantu. Tačiau dar pernai už tokią operaciją pacientėms tekdavo susimokėti iš savo kišenės: nors rekonstrukcija kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, implantą moterims tekdavo pirkti pačioms. Taigi, pacientės, kurios neįstengė susimokėti kelių šimtų eurų už implantą, atkurti krūties nebeturėjo galimybių. Tačiau situacija pasikeitė nuo Naujųjų  metų: PSDF lėšomis jau kompensuojami ir krūtų implantai.

Pernai Nacionaliniame vėžio institute (NVI) dėl krūties vėžio operuota beveik 700 moterų. Daugiau nei trečdaliui pacienčių krūtį teko pašalinti. Tačiau 2022-ieji mastektomiją patyrusioms pacientėms atnešė gerų naujienų.

„Naujuosius pasitinkame su puikia žinia. Po ilgus metus trukusių diskusijų ir darbo, įsitraukiant Nacionalinio vėžio instituto administracijai, LR Seimo nariams ir pacientus vienijančioms organizacijoms, pagaliau galime džiaugtis krūtų implantų kompensavimu dėl onkologinės ligos krūties netekusioms pacientėms. Tai iš tiesų didelis proveržis gerinant gyvenimo kokybę vėžiu sergančioms moterims“, – apie džiugias naujienas kalba NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.

Krūties rekonstrukcija naudojant implantą patrauklesnė

Anot A. Leveckytės, šiandien krūčiai atkurti naudojami du būdai – rekonstrukcija iš pacientės audinių arba krūties atkūrimas implantu, tačiau pastarasis variantas yra patrauklesnis: tokia operacija labiau tausoja pacientės organizmą, moteris greičiau grįžta į kasdienį gyvenimą.

„Vystantis medicinos mokslui, daugėjant technologinių pasiekimų, atsiranda naujų pašalintos krūties atstatymo būdų, tuo pat metu sparčiai tobulinami ir senieji, tad jie tampa vis saugesni. Istoriškai krūtų rekonstrukcijų era prasidėjo praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje atstatant prarastą krūtį nuosavais audiniais. Metodas naudojamas ir šiandien atkuriant krūtį audiniais, paimtais iš pilvo, nugaros ar kitų sričių. Patrauklesnis, ne toks ne toks traumuojantis ir greičiau pacientei leidžiantis grįžti į normalų gyvenimą būdas yra prarastos krūties atstatymas implantu. Galimas ir lokalių defektų užpildymas savo riebalais“, – rekonstrukcinės operacijos su implantais  privalumus vardija A. Leveckytė.

„Atkurta krūtis daliai moterų padeda labiau pasitikėti savimi, geriau psichologiškai jaustis“, – įsitikinusi gydytoja chirurgė A. Leveckytė. Edmundo Paukštės nuotr.

Gydytoja chirurgė taip pat pabrėžia, kad krūtį atkurti iš natūralių pacientės audinių galima ne visada. „Krūties atkūrimas iš natūralių audinių yra ilgas, traumuojantis ir sudėtingas procesas. Iš vietinių audinių rekonstrukciją galima atlikti, jei pacientė būklė gera, jei ji nerūko, nėra turėjusi pilvo ertmės operacijų. Atkurti krūtį iš savų audinių sudėtingiau lieknoms moterims, nes jos turi mažai riebalinio audinio. Kita vertus neretai ir jų krūtys gana mažos, todėl kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai“, – pasakoja A. Leveckytė.

Krūtų implantai ir gydymas

A. Leveckytė pabrėžia, kad onkologinės ligos gydymas yra kompleksinis procesas, nesibaigiantis operacija. „Daugeliui pacienčių būtina kuo greičiau taikyti chemoterapiją, spindulinį gydymą. Ilgas ir komplikuotas pooperacinis periodas gali uždelsti tolesnių gydymo metodų taikymą. Vėžio gydymas privalo būti pradėtas laiku ir kuo operatyviau“, – kalba A. Leveckytė. O štai krūties rekonstrukcija su implantu, anot gydytojos chirurgės, sumažina riziką atidėti gydymą ilgesniam laikui.

„Paminėtina, kad krūties rekonstrukcija naudojant implantą yra bene patraukliausias ir vis didesnes pacientų bei chirurgų simpatijas pelnantis metodas. Atidėtos rekonstrukcijos operacijos trukmė yra iki vienos valandos, po operacijos pacientė gali vykti į namus po 2–3 dienų, specialią liemenėlę reikia dėvėti mėnesį. Tiek pat laiko rekomenduojama vengti fizinio krūvio. Pasirinkus šį metodą, minimizuojama rizika atidėti tolesnį gydymą. Taip pat išvengiama sudėtingo gijimo. Galimas ir vienmomentis krūties atstatymas, kai pacientė po narkozės pabunda su nauja krūtimi ir be vėžio. Tai leistų išvengti su implantu susijusių komplikacijų. Vienmomentis krūties atkūrimas galėtų būti taikomas, kai moteriai diagnozuotas nulinės stadijos vėžys ar kitais palankiais atvejais. Jeigu reikia spindulinės terapijos, ją irgi galima saugiai atlikti mūsų įstaigoje, prieš tai pasikonsultavus su  gydytoju onkologu-radioterapeutu“, – apie krūties rekonstrukcijos galimybes aiškina  A. Leveckytė.

„Įdėjus implantą, tiek chemoterapija, tiek spindulinė terapija gali būti taikoma praėjus 4–6 savaitėms po operacijos. Atkreiptinas dėmesys, jog spindulinė terapija gali turėti įtakos implanto formai – po švitinimo ji gali kisti, yra didesnė kapsulės kontraktūros rizika. Siekiant to išvengti, kaip alternatyvą galima įdėti laikiną espanderį, išlaikant krūties formą, o vėliau būtų atliekama rekonstrukcija su nuolatiniu implantu. Kalbant apie atidėtas rekonstrukcijas, pasigirsta rekomendacijų pirmiausia taikyti visą gydymą, t. y. ir spindulinę terapiją, ir chemoterapiją. Įvertinus šiuos duomenis, rekonstrukciją būtų galima atlikti po 6–12 mėnesių“, – kalba A. Leveckytė.

Implantai – ne visam gyvenimui, rekonstrukcija – ne kiekvienai

Tiesa, gydytoja chirurgė atkreipia dėmesį, jog krūtų implantai – ne amžini. Todėl būtina periodiškai stebėti, ar implantas nenusidėvėjo. „Daugumą silikoninių implantų patartina keisti kas 10–15 metų, jiems įplyšus arba išsivysčius masyviai kontraktūrai. Todėl po implantavimo vertėtų kas keletą metų atlikti kontrolinį magnetinio rezonanso tyrimą“, – krūtų implantų trūkumus atskleidžia A. Leveckytė.

O kokios fizinės savijautos galima tikėtis krūtį rekonstravus implantu? Anot A. Leveckytės, kiekvienas atvejis individualus. „Bet kokiu atveju jautrumas krūties vietoje yra sutrikęs, nebent per operaciją išsaugoma oda su speneliu. Ilgainiui pojūčiai tampa tolygesni. Žinoma, dažnai implantuotos krūties forma yra gražesnė, atrodo natūraliai“, – komentuoja gydytoja chirurgė.

Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais pacientei negalima atkurti krūties.

A. Leveckytė pabrėžia, jog gydytojas chirurgas sprendžia, ar galima rekonstruoti krūtį ir kokiu būdu tai geriausiai padaryti. „Kiekvienas atvejis turi būti aptariamas su operuosiančiu chirurgu. Rekonstrukcijos galimybes gali riboti pacientės amžius, gretutinės ligos, bendra būklė. Konsultacijos metu turėtų būti aptariama chirurginė taktika, operacijos apimtis, taip pat išklausomi pacientės norai ir įvertinami jos poreikiai, audinių struktūra, techninės rekonstrukcijos galimybės. Per konsultaciją aptariama ligos eiga, gydymo planas ir sprendžiama, kada geriausiai atlikti operaciją be rekonstrukciją, kad ji netrukdytų gydymui“, – apie tolimesnį pacientės kelią po mastektomijos pasakoja A. Leveckytė.

Gydytoja chirurgė pabrėžia, kad krūties rekonstrukcija paprastai būna aktualesnė jaunesnėms, darbingo amžiaus moterims. Atkurta krūtis daliai dailiosios lyties atstovių padeda labiau pasitikėti savimi, geriau psichologiškai jaustis. „Visuomenėje įsigalėjęs grožio ir jaunystės kultas skatina moteris daugiau dėmesio skirti savo išvaizdai. Tai liudija ir augantis krūtų rekonstrukcijos poreikis. Džiugu, kad ir mūsų valstybė prisideda prie onkologinių ligonių gyvenimo kokybės gerinimo“, – dėsto A. Leveckytė.

Pasak gydytojos chirurgės, pasitaiko moterų, kurios nusprendžia gyventi su viena krūtimi. „Tenka susidurti su pacientėmis, kurios rekonstrukcijos nenori. Dažnai tai vyresnio amžiaus ponios, turinčios gretutinių ligų, ar tiesiog tos, kurios krūtų nesureikšmina. Reikia pripažinti, kad feminizmo idėjos iš Vakarų šalių plinta ir pas mus. Pastebėtina ir tai, kad net JAV rekonstrukcijos atliekamos tik 40 proc. krūties netekusių moterų. Ypač tai pasakytina apie atidėtas rekonstrukcijas. Kuo ilgiau moteris gyvena be krūties, tuo ramiau priima savo pasikeitusį kūną, vertina pakartotinės operacijos rizikas, pooperacinį periodą“, – pacienčių pasirinkimo galimybes reziumuoja A. Leveckytė.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio institutas

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.