Kelionių po Lietuvą terapija

Norėdami pasimėgauti kelionėmis, nebūtinai turime vykti kažkur toli už Lietuvos ribų. Leidžiantis į kelionę po mūsų šalį, taip pat galima nusiteikti ir wow akimirkoms, ir įdomioms patirtims, ir ramaus bei sveikatinančio laisvalaikio galimybėms.

Sakoma, kad keliaujant gaminasi laimės hormonas, tereikia pasirinkti tinkamą kryptį ir atsiverti patirtims, kurios nepriklauso nei nuo nukeliautų kilometrų, nei nuo pliusiukų ties būtinomis pamatyti vietos įžymybėmis. Labiausiai jis priklauso nuo sugebėjimo stabtelti, įsiklausyti į aplinką, išmokti stebėti ją ir tiesiog būti.

Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“, gydomąjį kelionių poveikį galima pajusti ne tik šalies kurortuose, bet ir pasirinkus ypatingas poilsio gamtoje patirtis.

Tarp sparnuočių

Vienodų saulėtekių nebūna. Tuo galima įsitikinti, jei keliaudami pasiryšime anksti keltis ir nebijosime, pasak Lietuvos turizmo ambasadoriumi šiemet išrinkto gamtos fotografo Mariaus Čepulio, kristi į rasotą pievą su smilga dantyse.

Paukščių stebėjimas, arba ornitologinis turizmas, vis labiau populiarėja tarp keliautojų. Tai – išskirtinė galimybė būti gamtoje – tyliai, ramiai ir kantriai, kol prieš akis ima vertis visos jos paslaptys. Plunksnuotiems nuotykiams ypač tinkama ir Lietuva, čia galima išbandyti kitokias atostogas, vadinamas ornitostogomis (https:// www.ornitostogos.lt/). Pagrindinė jų idėja – savaitgalinės, dviejų ar vienos dienos trukmės išvykos į skirtingus Lietuvos regionus bet kuriuo metų laiku, su profesionaliais gamtos gidais.

Fenomenali vieta paukščiams stebėti mūsų šalyje, be abejo, yra Kuršių nerija, virš kurios driekiasi paukščių migracijos kelias, ir Nemuno delta, kurioje, kaip sakoma, paukščių yra daugiau nei žmonių. Be to, stebėti galima ne tik paukščius, bet ir laumžirgius bei drugelius (!) – specialūs turai organizuojami Rusnėje (https://villarusne.lt/paslaugos/ekoturizmas/).

Gamta pirtyje

Gero garo procedūros lietuviškoje pirtyje gali būti viena iš kelionę praturtinančių ir sveikatinančių patirčių. Pasirodo, greta turkiškos, suomiškos ar rusiškos pirčių galime drąsiai įrašyti ir lietuvišką pirtį, ją iš kitų pasaulio pirčių išskiria gausus įvairių vaistinių augalų naudo- jimas. Ypatinga lietuviškos pirties procedūra – kūno vanojimas beržinėmis, ąžuolinėmis bei kitų medžių šakelių vantomis. Be šios procedūros populiarus kūno trynimas druska, maltais kaštonais, moliu, medumi, gintaru, aguonomis, kitomis natūraliomis priemonėmis. Įdomu, kad kai kuriose pirtyse kūną atgaivinti siūloma sušaldytais agurkų sulčių ar pieno gabalėliais, nuprausti veidą ožkos pienu (http://www.saulesslenis.lt/lt/pirties-nuoma-prie-ezero/).

Tradicinė lietuviška pirtis nėra labai karšta (apie 60 laipsnių), bet gana drėgna, joje naudojamas garas, gaunamas ant įkaitusių malkomis kuriamos krosnelės akmenų pilant vandenį. Pirtyje dažniausiai praleidžiama apie 4 valandas. Buvimas garinėje (jis vadinamas užėjimu) kaitaliojamas su poilsiu priepirtyje ar lauke, maudynėmis vandens telkinyje. Labiausiai įprastas yra keturių užėjimų (pirmojo garo ritualas, šveitimasis, vanojimasis, pirties uždarymas) pirties procesas. Tinkamiausias pirties gėrimas yra iš mėtų, čiobrelių, raudonėlių, gauromečio bei kitų žolynų ruošiama arbata.

Lietuvoje galima išbandyti ne tik tradicinę pirtį, bet ir pirtį jurtoje, indėnų palapinėje, piramidėje, kapsulėje, malūne ar dvare, taip pat gintaro pirtį (https://www.lithuania.travel/lt/news/pirtys-lietuvoje-gero-garo-zemelapis).

Žinoma, prieš mėgaujantis pirties malonumais reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju – ar šiuo metu Jums tai galima.

Takai, skaičiuojantys kalorijas

Ar esate girdėję apie jūros terapiją (telasoterapija)? Moksliškai įrodyta, kad jūra gydo – mažina stresą, įtampą, atkuria organizmo pu- siausvyrą, be to, teigiama, kad prie jūros gyvenantys žmonės yra laimingesni.

Jūros terapija propaguojama Pajūrio regioninio parko gyvenvietėje Karklėje, tapusioje viena patraukliausių Lietuvos sveikatos turizmo vietovių. Čia ne tik aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta — Olando kepurė su Balio salos įkvėptomis sūpuoklėmis, karalienės Luizės mėgtas pasivaikščiojimo takas, gintaro žvejai, bet ir nauji sveikatos takai. Sveikatos takų sistemą sudaro trys žiediniai takai: Raudonasis takas (4 km), Geltonasis (3,5 km) ir Mėlynasis (4,5 km). Pradedant eiti nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos aikštelės, pakeliui galima rasti informacines lenteles apie nueitą atstumą

bei populiarius maisto produktus, kuriuose esančios kalorijos būtų sunaudotos įveikiant tam tikrą takų atkarpą. Pavyzdžiui, nuėjote 11 km, vadinasi, sudeginote šeimyninės picos kalorijas. Eidami sveikatos takais galite ne tik pabūti gryname ore, atsipalaiduoti, pasigrožėti unikalia augmenija, bet ir pamatyti Pajūrio regioninio parko lankytinas vietas: Kalotės ežerą, pakrantės artilerijos bateriją Mėmel- Nord, Kukuliškių piliakalnį, Olando kepurės skardį, senąsias Karklės kapines. Sveikatos takais galima eiti ir su šiaurietiškomis lazdomis (https://www.klaipedosrajonas.lt/pramogos-ka-veikti/sveikatos-takai/).

Beje, Lietuvoje yra apie 200 pažintinių takų, vingiuojančių gražiausiose šalies vietose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, saugomose teritorijose, per kopas, pelkes, piliakalnius, miškus ar net per smegduobėse tyvuliuojančius ežerėlius.

Raganavimas pievose

Lietuvoje irgi auginama kava! Pasirodo, galima paskanauti kiaulpienės šaknų, morkų, gilių, gudobelės sėklyčių kavos, išmokti ją skrudinti. Visgi daugiau mūsų šalyje buriama iš vaistažolių – Anykščiuose organizuojamos edukacijos „Arbatos kelias“ metu mokomasi atskirti vaistažoles (arba maistažoles (!), naudojamas patiekalams gardinti), jas surinkti, tinkamai paruošti. Įdomu, kad ruošiant arbatą pagal baltiškus papročius aukojama duona, vanduo arba gintaras (http://www.ramunovaistazoles.lt/edukacin279-programa.html).

Edukacinėse programose daugelyje kitų Lietuvos miestų galima sužinoti apie vaistinių augalų naudą: kuo naudingos dilgėlės, ąžuolo žievė, kokius negalavimus gydo liepžiedžiai ar vaistinės našlaitės. Arba degustuoti žiedų, pumpurų, uogų arbatas ir sirupus.

Beje, puikus planas, norint suderinti atostogas su fitoterapijos pradžiamoksliu, – poilsis kaimo turizmo sodybose bei dvaruose. Daugelyje jų be vaistažolių rinkimo galima išbandyti ir kitus senuosius amatus: austi, mušti sviestą, kepti duoną, spausti sūrį, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone esančiame Paežerių dvare (http://www.paezeriai.info/edukacijos-22/lt/) ar kaimo turizmo sodybose (https://www.atostogoskaime.lt/). O gal kam norėsis išsirinkti vieną iš vis gausėjančių levandų ūkių ir visomis juslėmis panirti į lysvėse nusileidusius violetinius debesis Biržuose (https://levanduukis.lt/) ar Vilniaus rajone (https://www.lavender-village.com/).

Miško maudynės

Maudytis ežere yra įprasta, bet ar girdėjote apie miško maudynes? Daugeliui didmiesčių gyventojų diagnozuojamas „gamtos defi , kai ne tik nebeištrūkstama į gamtą, bet ir pačiai gamtai traukiantis iš miesto, nebesustabdomas žvilgsnis ties medžiais parkuose, nebeprisėdama jų pavėsyje. Tad pasaulyje vis labiau plinta gilias tradicijas Japonijoje turinčios „maudynės miške“ (shinrinyoku).

„Žaliąsias“ maudynes arba miško terapiją jau galima išbandyti tiek Neringos (http://visitneringa.com/lt/), tiek Anykščių miškuose – lydėti ir tinkamai šiai patirčiai paruošti gali sertifikuotas miško gidas. Pavyzdžiui, Anykščių šilelyje rengiami savęs pažinimo, sąmoningo kvėpavimo, streso mažinimo už- siėmimai (https://www.anyksciuparkas.lt). Karklėje kaimo turizmo sodyba organizuoja „miško degustaciją“. Sodybos svečiai patyriminės kelionės sodyboje ar miške metu kviečiami degustuoti savo pojūtį ir ryšį su medžiu (https://www.karkelbeck.lt/paslaugos).

Maudantis miške patariama būti basomis, be telefono ir kuo mažiau galvoti apie likusį pasaulį. Rekomenduojama miške būti apie dvi valandas. Toks pasivaikščiojimas gerina nuotaiką, padeda susikaupti ir mažina nerimą. Apskritai žmogaus buvimas darnoje su gamta yra viena veiksmingiausių priemonių, stiprinančių tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

 Lovoje su bitėmis

Kaimo turizmo sodyboje Žemaitijoje galima iš- bandyti… bičių lovą! Kitaip tariant, avilio terapiją, arba apiterapiją. Specialiame namelyje reikia ramiai atsigulti ant dviejų medinių gultų, atsipalaiduoti ir pabūti mažiausiai 15 minučių. Gultuose dūzgiančios bitės sukelia vibraciją, kuri, sakoma, puikiai subalansuoja išsiderinusį organizmą, sustiprina imuninę sistemą. Teigiama, kad bičių skleidžiamos biobangos sutampa su žmogaus (https://www.facebook.com/medauskletele/).

O štai Senovinės bitininkystės muziejus (Ignalinos r.) kviečia į Kvapų palėpę – bičių produktų kvapų relaksacinę programą. Jos metu siūloma įsitaisyti hamakuose, klausytis bičių dūzgesio įrašo ir kvėpuoti sveikatinančiais bičių produktais: vašku, pikiu, žiedadulkėmis, medumi. Ši ramybės terapija harmonizuoja mintis, nuramina, atpalaiduoja. (http://www.biciumuziejus.lt/index.php/edukacijos/7-biciu-produktu-kvapu-relaksacine-programa)

Daugiau apie sveikatinimosi patirtis keliaujant po Lietuvą: www.lithuania.travel.
Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ medžiagą.

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.