Sankt Galeno krūties vėžio konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves

Krūties vėžio gydymas nestovi vietoje, atsiranda vis naujų vaistų ir metodų šiai ligai įveikti. Malonu, kad ir Lietuvos medikai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, domisi naujovėmis, semiasi patirties. Dalijamės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro gydytojos chirurgės Algės Leveckytės įspūdžiais ir įžvalgomis apie krūties vėžio gydymą iš 19-osios Tarptautinės Sankt Galeno (Šveicarijoje) krūties vėžio konferencijos (19th St. Gallen International Breast Cancer Conference 2025).

Pavasarį krūties ligų specialistai pasitiko 19-ąja Sankt Galeno krūties vėžio konferencija. Džiugu buvo eilinį kartą dalyvauti šioje svarbiausioje krūties patologijos konferencijoje: joje gimsta krūties vėžio gydymo rekomendacijos, kuriomis remiamasi priimant kritinius sprendimus gydant pacientus visame pasaulyje. Šiais metais į renginį atvyko daugiau kaip 3000 dalyvių.

Vis didesnis dėmesys individualizuotam gydymui

Stebimas vis didesnis dėmesys individualizuotam gydymui, vis aktyviau diskutuojama apie vyresnio amžiaus pacienčių gydymo niuansus, gyvenimo kokybės užtikrinimą. Tradiciškai nemažai dėmesio skirta krūties vėžio chirurgijai: daug kalbėta apie pasirinktų operacijų apimtį, chirurgai skatinti atlikti tausojančias krūtų operacijas.

Pacientėms jau seniai sakau, kad krūties pašalinimas nepailgina išgyvenamumo. JAV nerimą kelia masiškai siūlomos mastektomijos, net esant 1 cm navikui. Sekdamos šią tendenciją pacientės dėl simetrijos pageidauja šalinti ir sveiką krūtį, o tai jau yra visiškai nepateisinama ir žaloja sveikatą. Apie šią tendenciją kalbėjo ir neigiama praktika dalijosi gydytojas chirurgas Armandas Giulianas (JAV), pelnęs šių metų konferencijos apdovanojimą.

Kaip chirurgė labai džiaugiuosi, kad kelią vis lengviau skinasi hormonams jautria pažengusia lobuline karcinoma sergančių pacienčių gydymas, vis aktyviau pradedant gydymą nuo operacijos. Pažymėtina, kad šioms pacientėms medikamentinis gydymas retai turi siekiamą efektą.

Nagrinėtas trigubai neigiamos karcinomos ir HER 2 teigiamo vėžio gydymas, išsiskyrė nuomonės dėl jo neoadjuvantinio gydymo naviko dydžio indikacijų. Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad gydyti nuo chemoterapijos ir biologinės terapijos reikėtų pradėti navikui esant 2 cm ir didesniam. Ankstyvesnė terapija pastebimos naudos neduoda ir išgyvenamumo nepailgina, tokius atvejus geriausia pradėti gydyti nuo operacijos.

„Daugelyje vakarietiškų šalių į gydymo planą įtraukiama joga, meditacija, taip akcentuojant holistinį požiūrį į pacientą, o ne pabrėžiant vieno organo onkologinį susirgimą“, – atkreipia dėmesį gydytoja chirurgė A. Levickytė. Asmeninio albumo nuotr.

Holistinis požiūris į pacientą

Skirta nemažai dėmesio ir paveldimam vėžiui gydyti. Diskutuojant apie chirurgiją, keliami klausimai dėl krūtų tausojimo su jau nustatytomis mutacijomis. Nuomonės vis dar pasiskirsčiusios netolygiai, bet vis daugiau specialistų į tausojimą žiūri tolerantiškiau. Aš asmeniškai šią mintį vis dar jaukinuosi, bet procesą spartina mano pacientės, aktyviai besidominčios krūties vėžio naujienomis ir pageidaujančios tausoti krūtį.

Atkreiptas dėmesys ir į medikamentinio gydymo šalutinį poveikį: diskusijose aptartas hormonų terapijos šalutinis poveikis. Deja, racionalių sprendimų išgirsti nepavyko. Rekomendacijos išlieka tos pačios – adekvačiai didinti fizinį krūvį, tinkamai maitintis, teikiant prioritetą Viduržemio jūros mitybai. Akcentuota meditacijos ir „Mindfulness“ praktikų reikšmė, streso valdymo priemonės. Man asmeniškai tai kelia susižavėjimą, nes daugelyje vakarietiškų šalių į gydymo planą įtraukiama joga, meditacija, taip akcentuojant holistinį požiūrį į pacientą, o ne pabrėžiant vieno organo onkologinį susirgimą.

Suklusti turėtų aromatazės inhibitorius vartojančios pacientės. Netgi taurė raudonojo vyno vakare gali visiškai neutralizuoti vaistų terapinį poveikį. Čia būtų galima visiškai pritarti Pasaulinei sveikatos organizacijai (PSO), kurios naujausiose rekomendacijose nebėra saugaus alkoholio kiekio. Tai visada akcentuoju pacientėms per konsultacijas ir džiaugiuosi, kad ši žinia vis dažniau suranda kelią į jų širdis ir protus.

Nepamiršta aptarti ir oligometastatinio vėžio gydymo galimybių. Nepaisant pasigirstančių nuomonių, kad šis gydymas, esant keliems židiniams kituose organuose, nepailgina išgyvenamumo, nugali žinia, kad taip gerinama gyvenimo kokybė ir šį vėžį gydyti verta.

Diskutuota ir apie kartotinę krūties radioterapiją, kai pakartotinai atliekant krūtį tausojančias operacijas, taikomas pakartotinis švitinimas. Lengviau pritariama aktinoterapijai po trumpesnio laiko, t. y. 5 metų, nors anksčiau kildavo aršių diskusijų ir dėl 10 metų. Skatinama dalinė aktinoterapija, taip skiriant mažesnį apšvitos kiekį.

Vis dar atsargiai keliamas mažų navikų ir sarginio limfmazgio biopsijos indikacijų klausimas. Vykstant klinikinėms studijoms, sarginio limfmazgio biopsija vis dar indikuotina. Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriame su pacienčių klausimu po neoadjuvantinės chemoterapijos stebint visą radiologinį atsaką. „Tai gal nereikia manęs operuoti?“ Deja, reikia. Nes to nepadarius, vėžio atkryčio tikimybė išlieka pernelyg didelė. Pasiekus visą atsaką bandoma atlikti iki dvylikos biopsijų, taip bandant patvirtinti, kad onkologinių ląstelių vėžio vietoje nebeliko. Bet atidėkime tai ateičiai. Nepaisant geografinės vietovės, vyrauja absoliutus pritarimas, kad chirurginis gydymas lieka krūties vėžio gydymo aukso standartas. Panašu, kad ši nuomonė nesikeis artimiausiu laiku, gal net artimiausią dešimtmetį.

NVC inf.