Proveržis biologinių žymenų tyrimuose leis dar efektyviau parinkti gydymą

Efektyvus krūties vėžio gydymas priklauso ne tik nuo inovatyvių vaistų, bet ir nuo tikslios diagnostikos. Krūties vėžys nėra vienalytė liga, todėl jo gydymas labai individualizuotas ir parenkamas atsižvelgiant į naviko mutacijas, randamas atliekant biologinių žymenų tyrimus. Gera žinia – Lietuvoje kompensuojamas auksinio standarto biologinis žymenų tyrimas, leidžiantis vienu kartu nustatyti daugelį mutacijų.

Kada atliekami tyrimai

Pasak onkologo chemoterapeuto Aleksandro Petrausko, šiandien būtų sunku įsivaizduoti vėžio gydymą be biologinių žymenų tyrimų, nes vis labiau orientuojamasi į personalizuotą mediciną ir taikinių terapiją, kuri, veikdama tik vėžines ląsteles, turi mažiau šalutinių poveikių ir tam tikrais atvejais gali būti efektyvesnė už chemoterapiją.

Biologinių žymenų tyrimų tikslas – nustatyti navike įvykusias genų mutacijas, kitaip tariant, navike atrasti taikinius, kuriais remiantis būtų galima pritaikyti efektyvų gydymą. Medicinai sparčiai žengiant į priekį išaiškinama vis daugiau su vėžiu susijusių genų mutacijų, sukuriama vis daugiau inovatyvių, šias mutacijas veikiančių vaistų.

Naujausi biologinių žymenų tyrimai paprastai atliekami naudojant naviko audinio medžiagą. Naviko genomą galima tirti vos nustačius ligą, tačiau, pašnekovo teigimu, esant pirmai ligos stadijai biologinių žymenų tyrimai svarbūs tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl gydymo. Mat dažnai visiškai pašalinus naviką beveik nelieka taikinių, kuriuos galima paveikti vaistais. Metastazavusios ligos atveju šie tyrimai įgauna kur kas daugiau svorio ir didesnes pritaikymo galimybes.

„Mes nelaukiame, kol ateis bėda, t. y. biologinių žymenų tyrimus atliekame ne tuomet, kai liga progresuoja, bet iš karto ligos pradžioje. Kitaip tariant, sudarome gydymo planą keliais žingsniais į priekį, pagal mutacijas parinkdami inovatyvius vaistus“, – sako onkologas chemoterapeutas A. Petrauskas. Asmeninio albumo nuotr.

Kas pasikeitė šiemet

Iki šių metų Lietuvoje buvo kompensuojama keletas skirtingos apimties biologinių žymenų tyrimų, kurių patikimumas siekė nuo 90 iki 95 proc.

„Kadangi skirtingais tyrimais buvo nustatomos tik tam tikros konkrečios mutacijos, kartais prireikdavo papildomų biopsijų, nes patologai pritrūkdavo tyrimo medžiagos. Taigi, pacientėms tekdavo patirti papildomų intervencijų ir ilgiau laukti rezultatų. Nuo vasario mėnesio kompensuojamas naujos kartos genomo sekoskaitos tyrimas suteikia galimybę vienu kartu nustatyti visus genų pakitimus, kuriems Lietuvoje turime kompensuojamųjų vaistų. Tyrimo patikimumas siekia 99,9 proc. Aukštesnio rezultato negali būti, nes 100 proc. medicinoje nėra. Todėl šis tyrimas laikomas auksiniu biologinių žymenų tyrimų standartu“, – pasakojo A. Petrauskas.

Naujo tyrimo privalumai

Minėtas tyrimas svarbus dar ir tuo, kad padeda sudėlioti gydymo planą ne tik čia ir dabar, bet ir ateityje. Pavyzdžiui, jau pradinėje ligos stadijoje galima numatyti, kokį gydymą reikės taikyti, jeigu liga progresuotų.

„Mes nelaukiame, kol ateis bėda, t. y. biologinių žymenų tyrimus atliekame ne tuomet, kai liga progresuoja, bet iš karto ligos pradžioje. Kitaip tariant, sudarome gydymo planą keliais žingsniais į priekį, pagal mutacijas parinkdami inovatyvius vaistus. Jie dar gali būti Lietuvoje nekompensuojami, bet mes žinome, kad netrukus bus patvirtinti. Tai pacientėms suteikia saugumo, nes jos mato, kad gydytojas kontroliuoja situaciją“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, Lietuvoje prieinamų kompensuojamų inovatyvių gydymo metodų vis daugėja, o turimą genų paletę bus galima labai operatyviai papildyti ir pritaikyti. Be to, kai kurių vaistų kaina mažėja, todėl pacientės turės galimybę svarstyti juos įsigyti savo lėšomis.

„Žinoma, tai nėra panacėja, nes dalis navikų neturi genų mutacijų, kurioms būtų galima pritaikyti individualizuotą gydymą. Kita vertus, tai standartizuotas aukštos kokybės tyrimas: jeigu tam tikra mutacija nerandama, jos iš tiesų nėra. Ir tai tikrai gera žinia pacientėms, nes apsaugo nuo abejonių, ar neįvyko klaida, ir ar tikrai parinktas efektyviausias gydymas. Mat ankstesniuose tyrimuose dėl mažesnio jų patikimumo kartais mutacijos galėdavo būti nepastebėtos“, – apibendrino medikas.

Inga Saukienė