Kaip tinkamai pasirinkti geležies preparatą sergant lėtinių ligų anemija?

Apie tai pasakoja Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro gydytojas chemoterapeutas dr. Marius Strioga.

Kokiomis lėtinėmis ligomis sergant dažniausiai išsivysto anemija?

Lėtinių ligų anemiją (LLA) dažniausiai sukelia įvairios patologinės būklės, kur pagrindinį vaidmenį vaidina lėtinis uždegimas. Tai gali būti lėtinės inkstų, kepenų ir širdies ligos, onkologinės ligos, autoimuninės ligos, pavyzdžiui, Krono, opinis kolitas, raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, lėtinės infekcijos, tokios kaip bakterinis endokarditas, hepatitas B ir C, ŽIV ir kitos ligos. 2024 metų literatūroje randama duomenų, kad LLA gali pasireikšti ir esant tokioms patologinėms būklėms kaip nutukimas, cukrinis diabetas, sunkios traumos ir kitos būklės, susijusios su ūmine ar lėtine imuninės sistemos aktyvacija.

 Ar svarbu įvertinti geležies trūkumo priežastis, paciento būklę, geležies pasisavinimo problemas ir šalutinio poveikio riziką?

LLA atveju geležies pasisavinimas dažnai yra sutrikęs dėl padidėjusio hepcidino kiekio, todėl įprastiniai geležies preparatai ne visada tinkamai pasisavinami. Geležies preparatų derinimas su laktoferinu gali padėti spręsti šią problemą. Laktoferinas yra natūraliai organizme esantis geležį surišantis baltymas, priklausantis pernešėjų transferinų grupei. Jis turi labai daug geležies jonų jungimosi taškų (geležies prijungimo geba iki 100 kartų viršija transferino), todėl efektyviau perneša geležį į ląsteles ir padeda organizmui palaikyti šio svarbaus mikroelemento homeostazę, taip reguliuodamas geležies transportavimą į ląsteles bei perdavimą feritino molekulėms, kurios yra pagrindinis geležies sandėlis organizme. Tinkamo geležies preparato pasirinkimas priklauso nuo individualių paciento sveikatos ypatumų, anemijos sunkumo ir pasisavinimo galimybių.

Įprasta geriamoji geležis geriau pasisavinama, jei vartojama nevalgius, tačiau tai gali sukelti virškinimo sutrikimų, tokių kaip pykinimas, skrandžio sudirginimas ir vidurių užkietėjimas. Jei šis šalutinis poveikis pasireiškia, geležį galima vartoti kartu su maistu, tačiau tai sumažins jos pasisavinimą. Manoma, kad vartojant liposominės struktūros geležies preparatus, kurie neturi sąveikos su maistu, rečiau kils virškinamojo trakto sutrikimų (šie preparatai nedirgina skrandžio, nesukelia pykinimo, nekietina vidurių). Jau minėto laktoferino vartojimas kartu su geležimi apsaugo žarnyno gleivinę nuo tiesioginio kontakto su aktyvia geležimi, todėl sumažėja šalutinio poveikio tikimybė. Dėl švelnesnio poveikio virškinimo sistemai geležies kompleksai su laktoferinu geriau toleruojami, todėl tinka vartoti ilgą laiką. Tai patogu pacientams, kurie turi nuolat papildyti geležies atsargas, tačiau negali toleruoti įprastinių geležies preparatų. Geležies kompleksas su laktoferinu pasižymi efektyvesne geležies absorbcija ir reguliacija, turi apsauginį efektą geležies pertekliaus atveju, todėl tinka LLA gydyti. Be to, laktoferinas užkerta kelią geležies sąveikai su maiste esančiais polifenoliais ir fito rūgštimi, kurie cheluoja geležį, taip užtikrindamas geležies geresnį įsisavinimą.

Viena iš pagrindinių LLA priežasčių yra uždegimas, kuris didina hepcidino – geležies apykaitą slopinančio baltymo – lygį. Hepcidinas blokuoja geležies išsiskyrimą iš ląstelių į kraują ir jos pasisavinimą iš žarnyno, todėl geležis kaupiasi audiniuose ir tampa nepasiekiama eritropoezei. Laktoferinas turi priešuždegiminių savybių, slopina uždegiminių citokinų (pavyzdžiui, IL-6) gamybą, o tai gali netiesiogiai mažinti hepcidino lygį. Dėl sumažėjusio jo lygio į kraują patenka daugiau geležies ir pagerėja jos pasisavinimas bei naudojimas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Todėl pagerėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba – eritropoezė, pailgėja eritrocitų gyvavimo trukmė.

Bakterinės infekcijos metu laktoferinas, surišdamas geležį, slepia ją nuo bakterijų, kurių gyvybinei veiklai būtina geležis. Be to, laktoferinas veikia ne tik kaip geležį surišanti molekulė, bet ir turi imunomoduliuojančių savybių, kurios gali padėti sustiprinti organizmo atsaką į infekcijas ir uždegiminius procesus. Laktoferinas padeda palaikyti imuninę pusiausvyrą, mažina uždegimą ir veikia kaip barjeras, blokuojantis patogenų prisitvirtinimą prie šeimininko ląstelių. Pagrindinis geležies transportavimo baltymas transferinas, pernešantis geležį per kraują į audinius, geriausiai veikia esant šiek tiek rūgščiai ar neutraliai pH aplinkai (iki pH 5,5), tačiau rūgštesnėje terpėje jo gebėjimas išlaikyti geležį silpnėja. Štai kodėl laktoferinas tampa svarbesnis, kai uždegimo metu terpė tampa labiau rūgštinė.

Klinikinėje praktikoje matyti, jog anemijų priežastys įvairios: tai gali būti vitamino B12, folio rūgšties stoka, gali būti geležies stoka. Kai trūksta geležies, eritrocitai yra mažiukai ir hemoglobino koncentracija juose maža. Kai trūksta vitamino B arba folio rūgšties, eritrocitai yra dideli. Mes, gydytojai chemoterapeutai, pažiūrėję į kraujo tyrimą galime įspėti priežastį. Bet gydant pacientus chemoterapija vien dėl didelio chemoterapijos poveikio kraujodarai eritrocitai gali būti dideli ir tai viena iš makrocitozės priežasčių. Kai chemoterapijos metu matai anemiją ir didelius eritrocitus, negali žinoti, ar jie yra dideli dėl to, kad trūksta folio rūgšties arba vitamino B12, ar dėl chemoterapijos. Ir tai gali maskuoti geležies trūkumą. Tad preparatas, kuriame yra ir folio rūgšties, ir vitamino B12, ir geriau pasisavinamos geležies su laktoferinu, vienu metu leidžia spręsti visas problemas, dėl kurių dažniausiai gali vystytis anemija. Galima paskirti šį preparatą, o vėliau atlikti papildomus tyrimus ir aiškintis, kokia tikroji anemijos priežastis.