Atsakymai į pacienčių užduotus klausimus

Apie intymų gyvenimą kalbėtis su gydytoja nedrąsu, o susirgus onkologine liga įsijungia papildomi tabu – juk svarbiausia įveikti vėžį, o ne rūpintis tokiais, esą, antraeiliais dalykais.

Tad paraginome moteris kylančius klausimus atsiųsti „Rožinio gyvenimo“ redakcijai. Į juos atsako gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė.

Gydantis ligą ir po gydymo pasireiškia įvairios pasekmės, susijusios su lytiniu gyvenimu – jautri makštis, santykiai tampa skausmingi ir nemalonūs. Ar galima sau padėti, jei nėra rimtų pakitimų gimdos kaklelyje?

Makšties sveikata po onkologinės ligos gydymo gali pasikeisti. Chemoterapijos ar radioterapijos poveikis dažnai sukelia genitourinarinį menopauzės sindromą – plonėja makšties gleivinė, mažėja pieno rūgšties (laktobacilų) kiekis, didėja makšties pH, sutrinka audinių kraujotaka ir mažėja fiziologinių išskyrų. Tai lemia nemalonius simptomus – makšties sausumą, deginimą, niežulį, šlapinimosi sutrikimus, skausmingus lytinius santykius, sumažėjusią lubrikaciją, susijaudinimo problemas ar kraujavimą po lytinių santykių.

Šiuolaikinė medicina siūlo įvairių būdų šiai problemai spręsti. Rekomenduojama naudoti nehormoninius makšties lubrikantus ir drėkinamuosius kremus. Moterims po krūties vėžio gydymo, nejaučiančioms pagerėjimo, siūlomi vietiniai mažų dozių estrogenų arba dehidroepiandrosterono preparatai. Tiesa, yra ir naujų gydymo alternatyvų: hialurono rūgšties ar trombocitų praturtintos plazmos (PRP) injekcijos į makštį, lazerio terapija.

Pasibaigusios mėnesinės, ankstyva menopauzė – gal yra universalių patarimų, kas padėtų, nes tai tampa dideliu diskomfortu?

Ankstyvą menopauzę gali sukelti kai kurie vėžio gydymo būdai, pavyzdžiui, kiaušidžių pašalinimas, radioterapija dubens srityje, hormonų terapija ar chemoterapija. Tiek jatrogeninė (gydymo sukelta), tiek natūrali menopauzė sukelia moteriai nemalonių simptomų – karščio bangas, naktinį prakaitavimą, miego sutrikimus, sąnarių skausmus, nuotaikos pokyčius, širdies plakimo pojūtį, makšties sausumą, skausmingus lytinius santykius ar skausmingą šlapinimąsį.

Vienas svarbiausių dalykų šiems simptomams palengvinti – sveika gyvensena: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio ir kūno riebalų kontrolė, streso valdymas, kokybiškas miegas.

Doc. dr. D. Bartkevičienė. Asmeninio albumo nuotr.

Veiksmingiausias menopauzės simptomų gydymo metodas – menopauzinė hormonų terapija, tačiau ji nerekomenduojama pacientėms, sergančioms ar sirgusioms nuo hormonų priklausomu vėžiu. Tam tikrus simptomus galima mažinti įvairiomis nehormoninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, antidepresantai yra veiksmingi mažinant karščio bangas, atsipalaidavimo pratimai gerina miegą, o lazerio terapija leidžia vėl mėgautis lytiniais santykiais.

Jeigu menopauzės simptomai neigiamai veikia gyvenimo kokybę, svarbu apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą, kuris parengs individualų gydymo planą.

Lubrikantai – ko jų sudėtyje reikėtų vengti?

Rinkoje yra įvairių lubrikantų: vandens, silikono ar aliejaus pagrindu. Renkantis lubrikantą svarbu atkreipti dėmesį į jo pH – jis turėtų atitikti makšties pH, taip išvengiant makšties gleivinės sudirginimo per lytinius santykius. Lubrikantų sudėtyje neturėtų būti parabenų, glicerino, dažiklių ir kvapiklių, nes jie gali dirginti ar alergizuoti.

Skausmas ir nemalonūs pojūčiai pasibaigs ar jau visam laikui? Kas gali padėti? Ar reikia po lytinių santykių tokiais atvejais naudoti kokius nors tepalus, žvakutes? Viena ginekologė minėjo, kad moterims reikia treniruoti kaklelį, o sekso prekių parduotuvėje galima įsigyti tam tikrų priemonių-instrumentų. Ką apie tai manote?

Tam tikri menopauzės simptomai, pavyzdžiui, karščio bangos, su laiku praeina, tačiau makšties sausumas, diskomfortas per lytinius santykius ir seksualinės funkcijos pokyčiai išlieka ir netgi gali pablogėti. Todėl vos tik pajutus minėtus simptomus, svarbu nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją.

Jei jaučiamas skausmas per lytinius santykius, patariama naudoti lubrikantą ir išbandyti makštį drėkinančius kremus. Jei nepadeda – vietinę mažų dozių estrogenų terapiją ar inovatyvius gydymo būdus. Po lytinių santykių naudoti priešuždegiminių tepalų ar žvakučių nerekomenduojama.

Visoms moterims (ir vyrams!) patariama atlikti dubens dugno stiprinimo pratimus, dar vadinamus Kėgelio pratimais. Jie padeda atpalaiduoti dubens dugno raumenis, todėl penetracija tampa malonesnė ir mažiau skausminga, pagerėja seksualinė funkcija. Kalbant apie diskomfortą per lytinius santykius, šie pratimai padeda atpalaiduoti dubens dugno raumenis. Nors yra specialių makšties treniruoklių ar kamuoliukų, Kėgelio pratimus galima atlikti ir be jokių papildomų priemonių.

Po gydymo seksas neteikia malonumo, nepatiriu orgazmo – tai ginekologinė ar psichologinė priežastis?

Onkologinė liga ir gydymas paveikia moterį ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Chemoterapija ir hormonų terapija gali sumažinti moters lytinių hormonų (estrogenų) kiekį, o tai neretai sumažina seksualinį potraukį, sunku susijaudinti ir patirti orgazmą. Dažnai vargina makšties sausumas, diskomfortas per lytinius santykius ar kraujavimas po jų.

Tačiau ligos poveikis neapsiriboja tik fiziniais pokyčiais – svarbus  ir psichologinis aspektas. Kūno pokyčiai, pavyzdžiui, krūties pašalinimas ar nevaisingumas, gali daryti įtaką savivertei – moteris gali jaustis mažiau patraukli, seksualiai negeidžiama ar nesaugi. Šios emocijos gali paveikti ir santykius su partneriu. Taigi, visi šie veiksniai – tiek fiziniai, tiek psichologiniai – prisideda prie seksualinių sunkumų, išties dažnų po vėžio gydymo.

Ar yra žvakučių ar tepalų, kurių turėčiau vengti, nes gydžiausi vėžį?

Makšties gleivinė gali reaguoti į tam tikrus ingredientus, sukeliančius dirginimą, sausumą ar skatinančius infekcijų atsiradimą, todėl reikėtų vengti intymios priežiūros priemonių su parabenais, kvapikliais, dažikliais.

Moterims, sirgusioms krūties vėžiu, nerekomenduojama sisteminė hormonų (estrogenų) terapija. Vis dėlto tyrimai rodo, kad vietinė mažų dozių estrogenų terapija (makšties kremai, tabletės ar žvakutės) nėra susijusi nei su padidėjusia krūties vėžio pasikartojimo rizika, nei su didesniu mirštamumu. Ši terapija gali būti saugus ir veiksmingas būdas makšties sausumui gydyti. Priemonių su estrogenais vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju onkologu ar akušeriu ginekologu.

Ar kūdikis gimtų sveikas, jei po gydymo (chemoterapijos ir radioterapijos) pastočiau?

Planuojant nėštumą po onkologinės ligos, svarbu iš anksto su gydytoju aptarti galimas nėštumo ir gimdymo rizikas. Nors daugeliu atvejų nėštumas po onkologinės ligos gydymo saugus tiek mamai, tiek kūdikiui, rekomenduojama palaukti. Kiek laiko laukti – individualu, priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos, gydymo bei pacientės amžiaus. Palaukti reikia, kad organizmas pašalintų gydymui naudotus vaistus, kad būtų sumažinta rizika, susijusi su galimu toksiniu chemoterapijos poveikiu kiaušialąstėms. Moksliniai tyrimai rodo, kad moterų, gydytų nuo krūties vėžio, vaikams nėra nustatyta padidėjusi įgimtų vystymosi ydų rizika. Tai leidžia manyti, kad tinkamai suplanuotas ir prižiūrimas nėštumas po onkologinio gydymo gali būti visiškai saugus.

Jei mėnesinės po gydymo nereguliarios, ar turėčiau saugotis nėštumo? Gydytojai sakė, kad chemoterapija iš manęs atims vaisingumą.

Chemoterapija gali paveikti kiaušides – tai organai, atsakingi už moteriškų lytinių hormonų gamybą. Dėl gydymo toksinio poveikio gali sutrikti hormonų pusiausvyra, tad kai kurioms moterims mėnesinės būna nereguliarios arba visiškai išnyksta. Kartais šie pokyčiai laikini, baigus gydymą menstruacinis ciklas susireguliuoja. Nereguliarios mėnesinės nereiškia, kad moteris negali pastoti, taigi nėštumo nenorinčioms poroms rekomenduojama kontracepcija.

Dažnesnis seksas, nors ir su skausmais, yra geriau ar blogiau?

Moterims po onkologinės ligos gydymo rekomenduojama ir toliau būti seksualiai aktyvioms, nes dažni ir reguliarūs lytiniai santykiai ilgainiui pagerina simptomus. Seksualinė veikla, tiek su partneriu, tiek masturbacija, pagerina makšties audinių kraujotaką ir padeda išlaikyti juos sveikus. Tačiau per lytinius santykius skaudėti neturėtų – reikėtų naudoti lubrikantus, nepamiršti reguliariai atlikti dubens dugno raumenų pratimus.

Svarbu duoti sau laiko – grįžti prie intymumo pamažu. Iš pradžių gali būti švelnios glamonės, jausmingas masažas, bučiniai, apsikabinimai ar oralinis seksas. Pereiti prie vaginalinio sekso verta, kai moteris jaučiasi pasiruošusi tiek fiziškai, tiek emociškai.

Depositphotos nuotr.

Ligos gydymas paliečia ne tik moterį, bet ir jos partnerį. Kaip manote, kas padėtų porai, nes moteris tuo metu susiduria ne tik su fizinės sveikatos iššūkiais, bet ir psichologiniais?

Onkologinės ligos diagnozė ir gydymas dažnai sukrečia ne tik moterį, bet ir jos partnerį. Tai laikotarpis, kupinas fizinių ir emocinių iššūkių, nežinomybės, baimės.

Vienas svarbiausių dalykų šiuo metu yra nuoširdus bendravimas. Atviras pokalbis apie jausmus, poreikius ir baimes padeda išlaikyti ryšį. Reikėtų nepamiršti ir fizinio artumo, kuris nebūtinai turi būti susijęs su lytiniais santykiais. Apkabinimai, prisiglaudimai, glamonės stiprina ryšį. Seksualinis gyvenimas gali palaipsniui keistis – svarbu neskubėti ir prie intymių santykių grįžti pamažu. Jei porai sunku susidoroti su kylančiais iššūkiais, naudinga kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.

Jei apskritai nesinori lytinių santykių – nuo ko pradėti spręsti problemą? 

Tai dažna problema po onkologinės ligos gydymo. Pirmiausia, moteris neturėtų jausti spaudimo kuo greičiau pradėti lytinius santykius. Kartais lytinis potraukis grįžta palaipsniui, kai moteris vėl ima jaustis saugi, geidžiama. Derėtų išsiaiškinti, ar nėra fizinių veiksnių, galinčių slopinti potraukį, pavyzdžiui, makšties sausumo, skausmo, hormoninių pokyčių. Jei taip – imtis tinkamų gydymo priemonių. Svarbus ir emocinis aspektas – kūno pokyčiai, nuovargis, nerimas dėl sveikatos gali veikti lytinį potraukį. Tokiu atveju naudinga pasikalbėti su psichologu. Galiausiai, nebūtina iškart grįžti prie lytinių santykių – intymumas gali prasidėti nuo glamonių, prisilietimų ar masturbacijos.

Moterys po gydymo turi priimti kūno pokyčius (ypač po krūtų operacijų, kai lieka randai ir pan.), bet baiminasi, kaip į tai reaguos partneris. Ką patartumėte?

Pasikeitęs kūnas daugeliui moterų tampa iššūkiu, joms sunku priimti pokyčius, be to, dažnai baiminamasi partnerio reakcijos.

Šiuo laiku moterims ypač reikia švelnumo ir kantrybės. Jei sunku priimti kūno pokyčius, patarčiau bandyti atkurti santykį su savo kūnu – skirti laiko sau, pasilepinti, pamažu vėl intymiau liestis prie savo kūno.

Atviras pokalbis su partneriu apie pojūčius, emocijas ir poreikius labai svarbus. Dažnai vyrams sunku suprasti, ką moteris išgyvena, jie gali bijoti pasakyti ką nors ne taip ar nežinoti, kaip reaguoti.

Jeigu kūno priėmimas ar baimė dėl partnerio reakcijos labai stipri, galima pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu. Be to, pacientėms siūlomos rekonstrukcinės krūtų operacijos, galinčios padėti atgauti pasitikėjimą savo kūnu.