Kalbėti apie intymius santykius sergant onkologine liga – (ne)tabu

Kalbėti apie intymumą, seksualinį gyvenimą, kai visas dėmesys turėtų būti sutelktas į išgyvenimą, nepatogu. Bet ar tikrai? Kaip vėl pajusti savyje gyvybę, žaismingumą, artumą su partneriu, išmokti džiaugtis savo kūnu ir jį pamilti iš naujo? Pakitusį, netobulą. Tokį, koks yra. Nesigėdyti jo būnant su partneriu. Kaip susigrąžinti libido ir, jo netekus, įprasminti šią netektį? Šia delikačia tema kalbamės su onkologine liga susirgusiomis Kristina (vardas pakeistas – aut. past.) ir Rimante, ir onkopsichologe Marija Turlinskiene.

 KRISTINOS ISTORIJA

Tikėjosi turėti tobulas krūtis

Kristinai buvo nustatyta BRCA geno mutacija ir rekomenduojamos profilaktinės kiaušidžių ir kiaušintakių bei abiejų krūtų šalinimo operacijos. Moteris ryžosi atlikti jas visas.

Gydantis krito moters svoris – pradžioje nuo streso dėl išgirstos diagnozės, vėliau – dėl chemoterapijos ir radioterapijos sukeltų šalutinių poveikių (pykinimo, ekstremalaus silpnumo). Kadangi turėjo šiek tiek antsvorio, Kristinai tai net patiko, nors dietologė buvo griežtai prisakiusi nenumesti nė vieno kilogramo. Moters galvoje virė katilas nesibaigiančių minčių – ar viską sužiūrėjo, ar visko paklausė gydytojų, ar šie ko nepraleido.

Po mastektomijos ir krūtų atkūrimo moteris tikėjosi turėsianti tobulų formų krūtis: „Prisižiūrėjau daug gražių nuotraukų iš JAV klinikų ir sakiau, kad jei jau gavau dovanų vėžį ir teks pašalinti abi krūtis, tai bent turėsiu gražučius, simetriškus didelio B ar mažo C dydžio bumbuliukus. Deja, realybė buvo kitokia. Bet protas tuo metu nenorėjo priimti to, ką sakė visi konsultavę chirurgai – tai ne grožio operacija. Susitaikiau, kad rezultatas – toli nuo lūkesčio. Po drabužiais viskas atrodė ganėtinai gerai, tačiau ilgą laiką sugebėdavau nematyti to darkančio vaizdo veidrodyje būdama neapsirengusi. 2023 metų rugpjūtį man buvo atlikta pakartotinė reimplantacija – vaizdas pagerėjo, bet irgi ne tiek, kiek tikėjausi, bet kol kas dedu tašką – tegul lieka, kaip yra.“

Kalbėdama apie jausminę pusę, Kristina sako vis dar bandanti suprasti, ką jai reiškia turėti netobulas krūtis – gal negebėjimą priimti netobulos naujos savo kūno dalies, gal nusivylimą, kad vyras nebeturi galimybės liesti buvusių minkštų ir šiltų kauburėlių intymiomis akimirkomis – tai, kad implantais atkurtos krūtys visada yra vėsios, moteriai buvo dar vienas nemalonus atradimas. Kristina prisipažįsta su vyru mažai apie tai kalbanti.

„Įdomiausia, kad gydantis vyras perrišinėjo mano žaizdas, bet intymumo akimirkomis krūtis slėpdavau po pižamos marškinėliais. Mudu tiesiog nekalbėdavome. Tyla slėgė, bet klausti bijojau. Vyras nuolat kartojo, jog jam tiks visaip, svarbu, kad gerai ir komfortiškai jausčiausi aš, bet tai buvo apie fiziologinę, ne seksualinę savijautą“, – dalijasi moteris.

I. Skauronė. „Dviese labirinte“
2023, drb.al, 100×140 cm

Neteko svarbios gyvenimo dalies

Taip pat moteriai buvo atlikta profilaktinė kiaušidžių ir kiaušintakių šalinimo operacija – chirurginė menopauzė. Tuo metu jai buvo 39-eri. Anot Kristinos, tai labai pakeitė jos gyvenimą. Nors teoriškai žinojo, kad dėl to gali sumažėti libido, augti svoris, pasireikšti nuotaikų kaita, depresija, protas neigė, kad šios pasekmės gali nutikti jai. Deja, po operacijos per dvejus metus moterį užgriuvo jos visos, net padedant medikams nesisekė susitvarkyti.

„Dingo seksualinė trauka, pasidarė sunku atsipalaiduoti sekso metu, nukrito savivertė. Protas ir kūnas nepamiršo, kokio nuostabumo dalykas yra glamonės, seksas ir orgazmas, bet atsirado jausmas, kad tai jau nebe man. Ši gyvenimo dalis man labai svarbi ir be galo liūdna, kad jos nebeliko“, – apgailestauja Kristina.

RIMANTĖS ISTORIJA

Diskomforto apsinuogindama nejaučia

Rimantei buvo diagnozuotas nors ankstyvas, bet agresyvus ir linkęs metastazuoti HER 2 tipo vėžys.

„Pirmiausia turėjau ilgą chemoterapijos kelionę, per kurią kito matomiausi dalykai – plaukai, blakstienos, antakiai, veido oda. Vėliau keitėsi ir kiti fiziologiniai dalykai – gleivinė, judesiai, portkateterio randas, bendra išvaizda. Po operacijos kito ir krūtis. Po 1,5 metų atlikau abiejų krūtų rekonstrukciją, ant kūno atsirado dar daugiau randų“, – savo kūno pokyčius susirgus krūties vėžiu vardija Rimantė.

Moteris pasakoja, kad sužinojus diagnozę, ją natūraliai apėmė įvairios baimės, rūpėjo, ir kaip atrodys. Buvo etapas, kai po ilgo gydymo chemoterapija, kūno pokyčiai jai nerūpėjo visiškai, buvo pasiryžusi pašalinti vieną krūtį, kad tik nesugrįžtų liga. Bet pradėjo bendrauti su chirurge ir chemoterapeute ir medikės įtikino moterį, kad jos atveju to daryti nereikia. Rimantė sako, kad jos atveju krūties operacija buvo atlikta dailiai, asimetrija nekėlė didelio diskomforto nei jai, nei jos mylimajam, nesijautė nepatogiai netgi sporto klubo persirengimo kambaryje. Po ilgo gydymo jai norėjosi tiesiog pailsėti, tačiau vėliau atsirado minčių, kad gal ir galima dar šį tą pasitaisyti, nes Lietuvoje tam sudarytos visos galimybės, be to, kuo organizmas jaunesnis, tuo lengviau jis ištveria operacijas.

Susigrąžinti intymumo džiaugsmą padėjo mylimojo palaikymas

„Diskomfortas, kalbant apie intymiąją pusę, iš pradžių buvo antrame plane, nes puikūs gydytojai man parodė dideles galimybes jį sumažinti, tuo metu svarbiausia buvo išgyti. Didžiausi fiziologiniai virsmai buvo visiškai nesusiję su krūtimis. Kai pradėjau vartoti tamoksifeną, per porą mėnesių pasenau 10-čia metų – iš 40-metės virtau 50-mete. Man tai buvo pats sunkiausias etapas per visą gydymą“, – dalijasi jauna moteris ir čia pat priduria, kad turi labai supratingą mylimąjį, kurio darbas yra susijęs su žmogaus kūnu, todėl jai buvo ypač lengva domėtis liga, diskutuoti, tartis su juo dėl pačių įvairiausių dalykų, taip pat ir kalbėtis apie pokyčius intymiame gyvenime.

Paklausta, kas padėjo susigrąžinti intymumo keliamus džiaugsmus, vėl pasijusti seksualiai, atgauti libido, moteris sako, kad jos operacija buvo nedidelės apimties, tad viskas greitai stojo į savo vėžes. Rimantė sako, kad žinios ir kalbėjimas apie situaciją su antrąja puse padeda gyventi kaip įmanoma komfortabiliau.

Onkopsichologės Marijos Turlinskienės komentaras

Intymių santykių tema sergant onkologine liga – tabu

„Pastebiu, kad temos, susijusios su seksualumu ir lytiniu gyvenimu, Lietuvoje – vis dar tabu. Artumo, seksualinių santykių, nusirengimo šalia partnerio klausimas neretai kelia labai didelį diskomfortą. Šia tema mažai kalba tiek medikai, tiek pacientai, jie nedrįsta klausti tokių, regis, banalių klausimų, koncentruojamasi į išgyvenamumo klausimą. Bet juk tai yra gyvenimo dalis. Dažniausiai žmonės bijo apie tai kalbėti ir tyliai kenčia. Tai tikrai nepagerina jų gyvenimo kokybės ir emocinės būklės nei gydantis, nei remisijoje“, – sako onkopsichologė Marija Turlinskienė.

Specialistė pastebi, kad moterys dažniau nei vyrai įvardija emocinius sunkumus, taip pat ir susijusius su seksualumu, artumu, pakitusiais dėl ligos santykiais, išdrįsta paklausti klausimų, susijusių su savo kūno priėmimu, santykiu su partneriu.

„Intymumo, artumo jausmo atkūrimas reikalauja laiko, kantrybės, abiejų partnerių pastangų“, – įsitikinusi onkopsichologė M. Turlinskienė. Asmeninio albumo nuotr.

Kalbėtis svarbu ir apie intymius santykius

M. Turlinskienė teigia, kad gydantis natūralu neturėti jokio noro palaikyti intymius santykius, jeigu moteris blogai jaučiasi dėl chemoterapijos, ją pykina, ji yra pavargusi, viduriuoja, jai skauda galvą, dėl vartojamų vaistų yra sumažėjęs lytinis potraukis. Dėl cheminio gydymo – radioterapijos ar chemoterapijos – vyksta pokyčiai gleivinėje, todėl natūraliai seksualiniai santykiai tuo metu gali būti skausmingi. Be to, moteris išgyvena sukrėtimą dėl ligos, tai irgi gali blokuoti seksualinius impulsus ir norą intymiai santykiauti. Tuomet viskas labai priklauso nuo poros, ar jie apie tai kalba, ar aptaria šią gyvenimo pusę, lygiai kaip aptaria kitus klausimus, tarkime, kas vežios į mokyklą vaikus, kas gamins valgyti, kas rūpinsis buitimi ir pan.

Specialistė sako, kad blogiausia, kai tylima. Jei moteris prastai jaučiasi, o vyras supranta tai kaip jo atstūmimą, yra vienaip. Jei moteris įvardija, kad jai yra sunku, ji per daug pavargusi intymiems santykiams, o vyrui būtinai reikia tos gyvenimo dalies, yra kitaip.

„Matome visokių pavyzdžių – ir kaip byra šeimos, ir kaip vyrai palieka moteris kovoti su liga vienas. Tai dažnai lemia nesusikalbėjimas, negebėjimas iškomunikuoti informacijos apie savo savijautą ir poreikius, nebuvimas įpročio kalbėtis apie tokius jautrius dalykus. Tuomet ši gyvenimo dalis gali vystytis labai dramatiškai. Tarkime, turėjau klientę, kurios gleivinė po gydymo buvo labai išsausėjusi ir lytiniai santykiai jai buvo labai skausmingi. Ji kreipėsi pagalbos į gydytojus, ginekologus, kad jie padėtų išspręsti šį iššūkį. Jiedu su vyru kalbėjosi ir vyras sakė, kad jis šiuo metu taip bijo ją prarasti, kad jame įsijungia visi globos, o ne seksualiniai instinktai, fizinė meilė tampa nebe tokia svarbi. Dažnai daugelis baubų sėdi galvoje, moterys spėlioja, ką partneris galvoja, nors nežino, kaip yra iš tikrųjų, o paklausti nedrįsta“, – patirtimi dalijasi onkopsichologė.

Tikrai nereikia bijoti kreiptis į gydytojus ir sakyti, su kokiomis problemomis susiduriama.

Jeigu lytinis gyvenimas negalimas, specialistė skatina poras atvirai kalbėtis ir ieškoti sprendimų kartu. Apskritai, atvejai, kai turėti seksualinius santykius būtų draudžiama, yra reti, tarkime, jie ribojami dėl galimos infekcijos gydantis ar dėl operacijos. Būtų pravartu tiesiog nebijoti klausti gydančio gydytojo, ar lytinis gyvenimas šiuo etapu galimas. Dažniausiai viskas priklauso nuo moters fizinės ir emocinės būklės.

Intymumo jausmo atkūrimas reikalauja laiko

„Tikrai nereikia bijoti kreiptis į gydytojus ir sakyti, su kokiomis problemomis susiduriama, tarkime makšties sausumas po chemoterapijos, skausmingi lytiniai santykiai. Visa tai galima išspręsti medicininiu būdu ir vėl susigrąžinti įprastą seksualinį gyvenimą. Taip pat pasinaudoti galimybe atlikti atstatomąsias krūtų operacijas. Jeigu dėl kūno pokyčių moteriai sunku atsipalaiduoti, pasijusti vėl seksualiai, galima pagalvoti, kas jai leistų pasijusti žaismingiau – gal atitinkamos aplinkos sukūrimas arba jos pakeitimas, galbūt ji komfortiškiau jaustųsi mylėdamasi prietemoje. Intymumo, artumo jausmo atkūrimas reikalauja laiko, kantrybės, abiejų partnerių pastangų – įsitikinusi M. Turlinskienė.

Anot jos, labai svarbus gilus, artimas ryšys su partneriu, kuris padėtų jaustis moteriai mylimai, gražiai, geidžiamai tokiai, kokia ji yra, nepaisant jos kūno.

Jei libido negrįžo…

O ką daryti, jeigu libido negrįžo, lytiniai santykiai iš viso nebeįmanomi arba moteris neturi partnerio? Onkopsichologė įsitikinusi, kad žmogus yra prisitaikyti gebanti būtybė ir sako, jog intymumo ir seksualumo poroje neturėtume suprasti vienpusiškai, artumą partneriui galima išreikšti labai įvairiais būdais, svarbu, kad pora apie tai kalbėtųsi ir to būdo ieškotų.

„Man teko konsultuoti porą, kuri sakė, kad jiedu turi ir kitų dalykų, kurie juos sieja ir kuriais jiedu gali išreikšti meilę vienas kitam. Tarkime, jie mėgsta kartu eiti pasivaikščioti. Jų artumas dėl to, kad nėra seksualinių santykių, iš esmės, nenukentėjo, nes yra kitų dalykų, dėl kurių jie jaučia pilnatvę būdami kartu. Šeimos byra ne tiek dėl sekso trūkumo, kiek dėl negebėjimo komunikuoti, kalbėtis, dalintis išgyvenimais, kartu ieškoti galimų sprendimų, taip pat ir intymaus gyvenimo srityje“, – dalijasi specialistė.

Neturinčioms partnerio moterims M. Turlinskienė siūlo pirmiausia nenuvertinti savęs – po ligos ir gydymo gali atrodyti, kad nepavyks sukurti naujų santykių, kad liga pažeidė savivertę, moteriškumą. Ji pataria duoti sau laiko, neužsidaryti, bendrauti su žmonėmis, atrasti naujų pomėgių (sportą, piešimą).

„Neturime mąstyti, kad jei mūsų gyvenime ko nors trūksta, jis tikrai bus nevisavertis, labai sužalotas. Verta pažvelgti į tai kūrybiškiau ir nebijoti domėtis, ieškoti pagalbos, kartais praverčia ligos bendražygių patirtys, bendravimas forumuose. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad esame daugiau nei kūnas, kad mūsų patrauklumas nenusakomas vien kūnu ar fizinėmis savybėmis. Norisi pasakyti moterims, kad liga neatima gyvenimo iš esmės, tad neleiskime jai to daryti. Jeigu yra galimybių ir jėgų, džiaukitės visomis gyvenimo pusėmis, taip pat ir seksualine“, – sako onkopsichologė M. Turlinskienė.

Rūta Adamonytė