Naujausias požiūris į skausmo gydymą onkologijoje

Onkologine liga sergantys asmenys skausmo patiria išties nemažai. Skausmą gali sukelti pats navikas, skauda išgyvenant pooperacinį periodą, skausmas dažnai lydi ir per kai kurias kitas procedūras ar paskirtą gydymą. Kodėl skausmo nereikia kentėti, kodėl būtina jį malšinti ir kaip geriausiai tai daryti – apie tai kalbamės su medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja onkologe radioterapeute, skausmo gydymo specialiste Jurga Remeikiene, gydytoju anesteziologu-reanimatologu, lėtinio skausmo klinikos „Jankus klinika“ vadovu Vidu Jankumi ir kineziterapeutu, „OrtoReab“ klinikos vadovu Viktoru Simanavičiumi.

Kodėl skauda?

Kaip tvirtina gydytoja onkologė radioterapeutė, skausmo gydymo specialistė Jurga Remeikienė, pagal Tarptautinės skausmo asociacijos apibrėžimą, skausmas yra nemaloni jutiminė ir emocinė patirtis, susijusi su audinių pažeidimu.

„Svarbu suvokti, kad patiriamas skausmas visada yra subjektyvus pojūtis. Ligų klasifikacijoje jis yra įvardijamas kaip atskira liga (nuo 2001 metų). Skausmas gali būti ūmus – tokį jaučiame po operacijos, patyrę traumą, organizme esant infekcijai. Kai audiniai po buvusių sužeidimų sugyja, o skausmas išlieka, susidaro palankios sąlygos išsivystyti lėtiniam skausmui“, – pasakoja gydytoja.

Anot medikės, lėtiniu skausmu laikomas bet kurios kilmės skausmas, trikdantis paciento gyvenimo kokybę ir trunkantis ilgiau nei tikėtinas pažeistų audinių gijimas. Įdomu tai, kad mokslas šiandien plačiai tiria skausmo paveldimumo teorijas. Nustatyta, kad žmogus jau gimsta su individualia nervine sistema ir sava skausmo reguliacija, tad natūralu, kad kiekvienas mūsų skausmą jaučiame savaip.

„Svarbu suprasti, kad skausmas kartais gali likti nuolatiniu palydovu, tačiau šiandien yra priemonių, galinčių sumažinti patiriamą skausmą“, – sako skausmo gydymo specialistė J. Remeikienė. Neringos Girdvainienės nuotr.

Kadangi skausmas yra nemalonus jutiminis ir emocinis patyrimas, labai svarbu įvertinti, kokią dalį skausmo sudaro emocinis komponentas. Pavyzdžiui, paprašytas įvertinti juntamo skausmo dalį 10 balų skalėje, pacientas jaučiamą skausmą gali prilyginti 2 balams, o paciento emocijas skausmas gali neigiamai paveikti kur kas stipriau, pavyzdžiui, 8 balais.

Skausmas vargina apie 70 proc. visų onkologinių ligonių

Gydytoja J. Remeikienė pabrėžia, kad onkologinių ligonių skausmas yra atskira skausmų grupė.

„Onkologinių susirgimų dėl ilgėjančios žmogaus gyvenimo trukmės bei medicinos pažangos nustatoma vis daugiau. Esant išplitusiai onkologinei ligai, skausmas vargina apie 70 proc. visų ligonių ir yra trečioje vietoje pagal patiriamus nusiskundimus po lėtinio nuovargio, anoreksijos. Onkologiniam skausmui būdinga tai, kad yra daugiau nei viena skausminga vieta, skausmą lemia daugiau nei viena priežastis, skausmas gali būti skirtingo pobūdžio, stiprumo ir trukmės, todėl ir parenkamas gydymas dažniausia būna kombinuotas. Skiriant gydymo metodą, svarbu tinkamai įvertinti, kur tiksliai skauda, taip pat ir kitus veiksnius, turinčius įtakos skausmui (patiriamos kančios laipsnį ir priežastį). Onkologinių susirgimų metu kamuojantis skausmas kartais būna susijęs ir su skiriamu aktyviu specifiniu gydymu, nepageidaujamais gydymo reiškiniais, skiriant sisteminę terapiją ir (ar) radioterapiją“, – pastebi gydytoja.

Pašnekovės teigimu, onkologinių pacientų patiriami skausmai gydomi pakopomis. Pirmiausia yra skiriamas vaistinis preparatas baziniam skausmui malšinti, paskui vertinamas papildomų vaistų poreikis.

„Vaistai paprastai skiriami atsižvelgiant į skausmo intensyvumą (pacientas skausmą įvertina balais). Greta gydymo vaistais, onkologiniams ligoniams tinka ir yra labai efektyvios nefarmakologinės pagalbos priemonės, pavyzdžiui, individualiai paskirta fizinė veikla, stresą mažinančios ir atsipalaiduoti skirtos technikos, psichologo ar dietologo konsultacija“, – tvirtina J. Remeikienė.

Onkologinių pacientų patiriami skausmai gydomi pakopomis.

Nuolat skauda? Kenčia gyvenimo kokybė

Jei žmogus kenčia skausmą, reikėtų ieškoti būdų šiai situacijai pakeisti.

„Nuolat jaučiant skausmą, labai kenčia gyvenimo kokybė. Svarbu suprasti, kad skausmas kartais gali likti nuolatiniu palydovu, tačiau šiandien yra priemonių, vaistų, intervencijų, kitų pagalbos būdų, galinčių sumažinti patiriamą skausmą. Skausmo gydytojo konsultacijos siųsti pacientą gali šeimos gydytojas ar kitas gydytojas specialistas. Taip pat pacientas gali kreiptis pagalbos savarankiškai, jei skausmas vargina ilgiau nei šešias savaites ir kai įprasti skausmo malšinimo būdai ar paskirtos priemonės yra neefektyvios“, – pataria skausmo gydymo specialistė J. Remeikienė.

Ūmų skausmą išgydyti lengviau nei lėtinį

Anot gydytojo anesteziologo Vido Jankaus, skausmą malšinti būtina, nereikia kentėti, nes tuomet organizmas po operacijos, patyrus traumą ar kovojant su kokia nors infekcija, gyja sparčiau, lengviau.

„Tarp pacientų, ypač vyresnio amžiaus, vis dar pasitaiko manančių, kad nieko čia tokio pakentėti, kad paskaudės ir praeis. Tokiais atvejais pacientams bandai paaiškinti, kad negydant ūmaus skausmo, ilgainiui jis gali tapti lėtiniu. Toks skausmas vargina kur kas labiau, nes skauda nuolat. Be to, tokie skausmai gydomi sudėtingiau ir ilgiau, reikia vartoti daugiau vaistų nuo skausmo, netgi jų derinių ir, žinoma, gerokai ilgesnį periodą nei gydant ūmų skausmą“, – pasakoja V. Jankus.

„Ūmų skausmą išgydyti yra lengviau nei lėtinį“, – primena gydytojas V. Jankus. Asmeninio albumo nuotr.

Gydytojo anesteziologo teigimu, skausmą būtina malšinti kuo anksčiau.

„Jau prieš operaciją, operacinėje užmigdžius pacientą, papildomai daroma nervų blokada tam, kad operacinio pjūvio vieta būtų aptirpusi dar prieš pjūvį, o aptirpimas tęstųsi ir po operacijos, taip neleidžiant įsiskaudėti. Po operacijos pacientas gali visiškai nejusti skausmo, o vaistai nuo skausmo skiriami kuo anksčiau – vos tik jį pajutus. Skiriami gali būti injekciniai ar geriami vaistai nuo skausmo ir dažnai dar prieš skausmui atsirandant. Taip sumažinama rizika skausmui vystytis į lėtinį, o pacientas greičiau sveiksta, nes pradeda greičiau judėti, valgyti ir netgi anksčiau gali vykti iš ligoninės į namus, geresnė jo emocinė būsena. Jei skausmas nemalšinamas ir žmogus kenčia, organizme „užsikuria“ tam tikri mechanizmai, kurie taip įjautrina nervų sistemą, kad skaudėti gali pradėti ne tik pažeistą, traumuotą ar operuotą vietą, bet ir kitur, netgi atokiai nuo pažeidimo esanti oda tampa jautri net prisiliesti. Skausmas iš konkrečios pažeidimo vietos taip išplinta, kad sunku ir nusakyti ribas, kur skauda, o kur jau – nebe. Taigi, ūmų skausmą išgydyti yra lengviau nei lėtinį“, – pasakoja gydytojas.

Teiginį, kad kai kurie pacientai atsisako vaistų nuo skausmo, nes bijo jaustis apsvaigę ar dar blogiau – tapti priklausomi, V. Jankus pakomentuoja šitaip: „Kai kurie vaistai nuo skausmo išties svaigina, bet reikia turėti omenyje, kad ūmi būklė po operacijos ar traumos nesitęs ilgai, tad galima trumpam ignoruoti nepageidaujamus vaistų poveikius, kad skausmo jaustųsi kuo mažiau. Priklausomybė neatsiras vartojant vaistus vieną ar kelias savaites, kad taip nutiktų, reikia mėnesių ar metų. Laiku gydant skausmą, greitai pasveikstama ir to išvengiama. Priklausomybė vaistams gali atsirasti gydant lėtinį skausmą, laiku negydžius ūmaus“.

Nejudėsime – skaudės labiau

Taip tvirtina kineziterapeutas Viktoras Simanavičius. „Po operacijos, taip pat patyrus traumą, judėti būtina. Protingai, kryptingai parinktas fizinis aktyvumas malšina skausmą (judant organizme išsiskiria tam tikros medžiagos – vadinamieji neurotransmitoriai, kurie dalyvauja malšinant skausmą), judėjimas neleidžia sustingti ir išsivystyti sąnario nejudrai (kontraktūrai), padeda geriau jaustis, taigi, greičiau sveikti. Žinoma, kiekvienas atvejis yra labai individualus: daug kas priklauso nuo to, kas buvo operuota ar pažeista, kiek operacija ar trauma buvo sudėtinga, ar vėliau nekilo kokių nors komplikacijų. Pavyzdžiui, jei moteriai nustatytas krūties vėžys, vienu atveju jai gali būti atlikta tausojanti operacija, kitu – pašalinta visa krūtis. Neretai kartu išoperuojami ir pažastyje esantys limfmazgiai, tad kurį laiką po operacijos būna sunku pakelti ranką. Tad labai svarbu pradėti laiku judėti. Žmogus apskritai yra sutvertas judėti. Kai tik mes nejudame, mūsų organizmas iškart pradeda signalizuoti, kad kažkas yra ne taip. Pabandykite nejudėdami išsėdėti kelias valandas – kūnas savaime pradės muistytis, ieškoti kitokių padėčių, nes nutirps vienos ar kitos kūno vietos, sustings sąnariai ir jausmas bus nemalonus“, – pasakoja V. Simanavičius.

Kineziterapeutas V. Simanavičius: „Po operacijos, taip pat patyrus traumą, judėti būtina.“ Asmeninio albumo nuotr.

Anot pašnekovo, savaime suprantama, iškart po operacijos galbūt nebus galima judėti taip, kaip įprasta, bet fizinis aktyvumas, suderintas ir išsamiai aptartas su gydytoju, kineziterapeutu, yra būtinas.

„Po rimtos operacijos ar traumos pirmiausia galima pradėti judinti ir stiprinti kitas anatomines struktūras – taip bus koreguojama laikysena. Taip jau yra, kad kai žmogui skauda, keičiasi jo laikysena. O netaisyklinga laikysena turi įtakos bendrai organizmo savijautai, galų gale tam pačiam skausmui. Įsisuka užburtas ratas“, – pastebi V. Simanavičius.

Kineziterapeutas priduria, kad netgi taikant chemoterapiją, atitinkamas fizinis aktyvumas gali padėti lengviau ištverti nemalonius šalutinius gydymo poveikius.

Skausmą malšinti būtina, nereikia kentėti.

Aistė Veismanaitė

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.