Sirgti lengviau, kai namai ne už kelių šimtų kilometrų, o visai šalia

Išgirdus diagnozę „Jums – krūties vėžys“, dažną moterį, gyvenančią mažame miestelyje šalies pakrašty, be visų klausimų apie ligą ir gydymą, kamuoja įkyrios mintys, kad geriausias gydymo galimybes jai veikiausiai gali pasiūlyti tik Vilnius. Anaiptol! Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtų chirurgijos sektoriaus vedėjas, gydytojas chirurgas Donatas Petrauskas, Vakarų Lietuvos regione gyvenančios pacientės retai važiuoja gydytis kitur. Moterys tiesiog žino, kad čia gaus visą reikalingą gydymą.

Kuo stiprus Jūsų sektorius?

Krūties navikai turėtų būti tiriami, gydomi ir operuojami tik specializuotame Krūtų chirurgijos centre, turinčiame visą reikalingą diagnostinę įrangą, atitinkamo lygio patologijos laboratoriją, patyrusių specialistų komandą. Mūsų ligoninėje visa tai yra. Nuo tada, kai buvo įkurtas Krūtų chirurgijos sektorius, per daugiau nei dešimt metų su kolegomis sukaupėme didžiulę patirtį gydami krūties auglius, atlikdami tausojamąsias, šalinimo, plastines ir rekonstrukcines krūties operacijas.

Taikome visas pažangiausias krūtų susirgimų diagnostines technologijas, kaip antai echoskopiją, kompiuterinę mamografiją, mamografiją su navigacine sistema, magnetinio rezonanso tomografiją, scintigrafiją ir pan., darome audinių patologijos, imunohistocheminius bei genetinius tyrimus. Ligoninėje jau ne vienerius metus veikia ir vienas moderniausių regione mamografijos ir tomosintezės aparatų. Jis leidžia diagnozuoti labai mažus, iki 2–3 milimetrų, navikus ir atlikti jų stereotaksines biopsijas. Taip pat atliekame sarginio limfmazgio biopsiją naudodami  radioaktyvius izotopus, todėl daugeliui moterų nereikia  šalinti pažasties limfmazgių. Tai leidžia sumažinti komplikacijų dažnį, pacientės išvengia rankos patinimo, peties sąnario skausmo ir judesių sutrikimo, nenusilpsta rankos jėga.

Kalbant apie krūties vėžio gydymą, labai svarbu nepamiršti ir psichologinio aspekto – juk moteriai sveikti kartais padeda net ir paprasčiausias žinojimas, jog namai ne už kelių šimtų kilometrų, o visai šalia. Esant galimybėms, tarp procedūrų ji gali grįžti namo, ją dažniau aplanko artimieji. Jei atvirai, Vakarų Lietuvoje gyvenančios pacientės retai važiuoja gydytis kitur. Moterys tiesiog žino, kad pas mus gaus visą reikalingą gydymą.

„Nuo tada, kai buvo įkurtas Krūtų chirurgijos sektorius, su kolegomis sukaupėme didžiulę patirtį gydami krūties auglius, atlikdami tausojamąsias, šalinimo, plastines ir rekonstrukcines krūties operacijas“, – pasakoja gydytojas chirurgas D. Petrauskas.


Darote ir rekonstrukcines – plastines krūties operacijas?

Taip. Pirmosios buvo padarytos prieš 17 metų. Krūtys atkuriamos naudojant pačios pacientės audinius, odos raumenų lopus, implantus. Rekonstrukcija dažniausiai atliekama per tą pačią operaciją, kai krūtis šalinama. Turiu pastebėti, jog kasmet rekonstrukcinių operacijų vis daugėja: moterys nori ne tik nugalėti vėžį, bet ir pasirūpinti savo išvaizda, neprarasti moteriškumo.

Taip pat vis dažniau atliekame profilaktinių mastektomijų, kai moterys, žinodamos, jog turi tam tikrų genų mutacijų, ryžtasi krūtų šalinimo operacijai. Taip jos siekia užkirsti kelią galimai onkologinei ligai.

Ne paslaptis, kad gydant onkologinę ligą labai svarbi daugiadisciplinė gydytojų komanda. Kokie specialistai ją sudaro?

Gydytojų komanda – tai gydytojas chirurgas, plastikos chirurgas, onkologas radioterapeutas, radiologas, onkologas chemoterapeutas, genetikas, psichologas, atvejo vadybininkas. Kiekvienai pacientei taikomas individualus gydymas, kuris priklauso nuo diagnozuotos ligos stadijos, moters sveikatos būklės, gretutinių ligų ir pan. Operuojame, taip pat taikome chemoterapiją, hormonų, biologinę ar spindulinę terapijas. Greta to rūpinamės ir pacientės emocine savijauta, padedame išspręsti iškilusias socialines problemas.

Kalbant apie atvejo vadybininką, jo paskirtis – padėti susitvarkyti su įvairiomis problemomis, iškylančiomis susirgus onkologine liga. Juk neretai būna, kad pacientė tiesiog paskęsta informacijos sraute. Atrodo, moteris klausėsi gydytojo rekomendacijų, susipažino su gydymo planu, viską lyg ir suprato, bet, užvėrusi kabineto duris, staiga susivokia, kad visiškai nežino, ką daryti toliau. Tai natūralu, nes onkologinė diagnozė net ir stipriausią asmenybę kaip reikiant išmuša iš vėžių. Paprasčiau kalbant, atvejo vadybininkas, padeda išvengti šio chaoso ir viską vykdyti pagal sudarytą planą: nukreipia pacientę pas reikalingus gydytojus, užregistruoja tyrimams. Be to, šis specialistas – tai labai didelė pagalba mums, medikams, mat dalį klausimų moterys gali adresuoti jam, o ne mums. Taip taupomas visų laikas.

Ši daugiadisciplinė gydytojų komanda Klaipėdoje stipri gydant ne tik krūties vėžį, bet ir kitas onkologines ligas.

Ar tiesa, kad krūties vėžio diagnozavimas ir gydymas šiandien apskritai nepalyginamai geresnis nei anksčiau?

Tikrai taip. Turime visai kitokias diagnostines ir gydymo galimybes, palyginti su buvusiomis prieš kelias dešimtis metų. Tai lėmė sparti medicinos, farmacijos bei aukštųjų technologijų raida. Dėl jų onkologinė diagnozė šiandien jau nebėra mirties nuosprendis. Laiku diagnozavus ligą, pritaikius tinkamiausią gydymą, krūties vėžys yra išgydomas. Dažnai galima išgydyti ir vėlesnių stadijų ligą arba suteikti pacientei kuo kokybiškesnį gyvenimą. Šiuo atveju labai mėgstu palyginimą apie dvi drauges: jei vienai iš draugių yra diagnozuojama ankstyva krūties vėžio stadija, o kitą ištiko infarktas, tai didesnė tikimybė, kad ilgiau gyvens pirmoji.

Laiku diagnozavus ligą, pritaikius tinkamiausią gydymą, krūties vėžys yra išgydomas.

Šiandieninė mamografijos, echoskopijos, spindulinės terapijos įranga – tiksli, moderni, patikima, dauguma procedūrų – tausojančios. Pavyzdžiui, anksčiau taikantis į piktybinį naviką būdavo apšvitinami ir šalia esantys organai, ir sveiki audiniai. Dabar spinduliuotę galima labai tiksliai nutaikyti į auglį, be to, švitinimą galima derinti su įkvėpimu ir iškvėpimu. Taip mažėja paklaidos tikimybė, išvengiama komplikacijų, o gydymo rezultatai gerėja, nes tiksliai į naviką yra nukreipiamos didesnės dozės spindulių ir kartu nepakenkiama šalia esantiems audiniams ar organams.

Turbūt keitėsi ne tik gydymas, bet ir pacientės? Kokia yra šiandieninė pacientė?

Drąsesnė nei anksčiau, turinti daugiau informacijos, užduodanti tikslesnius klausimus. Vis daugiau moterų, ypač jaunesnių, dalyvauja profilaktikos programose, tad dažniau nustatoma ankstyvesnių stadijų liga, mažėja uždelstų atvejų. Nors profilaktinius tyrimus rekomenduojama atlikti kas dvejus metus, kai kurioms moterims, esant tam tikriems rizikos veiksniams, ši patikra turėtų būti dažnesnė. Rizikos veiksniais laikytinos labai ankstyvos ir vėlyvos menstruacijos, rūkymas, tai, kad moteris negimdė ir nemaitino krūtimi, jei giminėje yra sergančiųjų krūtų, ginekologinėmis onkologinėmis ligomis arba moteris turi daug artimųjų, kuriems nustatyti kitų lokalizacijų augliai. O kur dar nuolatinis stresas, nevisavertė mityba, judėjimo stoka. Ir tai daro įtaką moters sveikatai. Be jokios abejonės, įtakos turėjo ir pastarieji dveji COVID-19 pandemijos metai – dalis moterų dėl krūties vėžio į gydytojus kreipėsi per vėlai.

Kas moteriai labiausiai padeda sveikti?

Mes, žmonės, esame labai skirtingi, tad vieno visiems tinkančio atsakymo nėra. Iš esmės kiekviena pacientė per ilgesnį ar trumpesnį laiką pereina visas psichologines stadijas: iš pradžių ji patiria didžiulį stresą, paskiau užplūsta įvairios baimės – o kaip viskas bus toliau? Ar aš pasveiksiu? Dar vėliau sukyla pyktis – kodėl man? Ima ieškoti kaltų, įpuola į depresiją. Galiausiai, išgyvenusi visus šiuos etapus, pacientė save mobilizuoja. Prasideda kova su liga.

Mano, kaip gydytojo, pastebėjimas – tiek su šia, tiek ir su bet kokia kita liga reikia susigyventi, jokiu būdu negalima ligai pasiduoti. Tik tai padeda kovojant, tik taip įmanoma pasveikti arba suvaldyti ligą.

Turite didžiulę darbo patirtį. Kaip pasikeitė  chirurgija per Jūsų darbo metus? Kokia naujoji chirurgų karta?

Chirurgijoje, kaip ir bet kokioje kitoje srityje, labai daug naujovių. Chirurgu pradėjau dirbti 1990 metais – nuo to laiko mokslas žengė į priekį septynmyliais žingsniais. Gydytoju tapau (ne)atsitiktinai – mano tėtis irgi buvo chirurgas. Baigęs studijas, atvykau dirbti į Klaipėdą, patekau į Onkologijos skyrių. Taip jau susiklostė, jog kurį laiką echoskopavau krūtis. Ilgainiui natūraliai pradėjau domėtis jų chirurgija.

Prieš 30 metų, diagnozavus krūties vėžį, krūtis dažniausiai būdavo pašalinama, nepaisant ligos stadijos. Ilgainiui pradėta šalinti tik dalį krūties, nes buvo įrodyta, kad jos visos pašalinimas neprailgina pacientės gyvenimo. Labai daug davė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, galimybė stažuotis garsiausiose Vakarų Europos ligoninėse. Mokėmės iš kolegų, parsivežtas žinias ir patirtį taikėme čia. Didysis lūžis įvyko, kai šalyje pradėtos atlikti pirmosios plastinės ir rekonstrukcinės krūtų operacijos. Taigi, chirurgija tapo labiau tausojanti, nebe radikali.

Kalbant apie jaunąją chirurgų kartą – ji kitokia. Jauni medikai dabar kur kas drąsesni, labiau linkę išbandyti ką nors nauja. Geriausia, kai komandoje yra ir vyresnės kartos, ir jaunesnių medikų. Patirtis ir jaunatviška drąsa, maksimalizmas, naujos idėjos – viso to dermė duoda pačių geriausių rezultatų. Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtų chirurgijos sektoriuje dirbame trys chirurgai: aš, Agnė Čižauskaitė bei Bernardas Vasiliauskas. Agnė – didysis idėjų generatorius, veikli ir siekianti įdiegti geriausias gydymo praktikas. Bernardas – komunikabilus, profesionalus, mėgstamas pacientų.

Koks atvejis Jūsų kaip gydytojo karjeroje įsiminė labiausiai?

Sunkus klausimas. Jei dirbčiau ligoninės priimamajame, matyt, į jį atsakyti būtų daug lengviau. Juk jei žmogų ištrauki iš netikėtos mirties gniaužtų, pavyzdžiui, įvykus itin kraupiai avarijai, tada išties gali jaustis didvyriu. Mūsų, onkologų chirurgų, darbo kasdienybėje to didvyriškumo gerokai mažiau… Tačiau tokia jau mediko duona, sudėtingų atvejų mums niekada netrūksta. Negalėčiau išskirti kažko konkretaus, galiu pasakyti tik tiek, kad kiekvienas pasiteisinęs sprendimas kovojant su vėžiu man jau yra pergalė.  Nepaprastai gera matyti moteris, kurios net ir po itin sunkaus krūties vėžio, tarkime, pradėtos gydyti ligai pasiekus ketvirtą stadiją, toliau gyvena ir stengiasi džiaugtis kiekviena diena.

Su bet kokia kita liga reikia susigyventi, jokiu būdu negalima ligai pasiduoti.

Kas Jus labiausiai motyvuoja darbe ir asmeniniame gyvenime?

Mane daug kas įkvepia ir motyvuoja. Vertinu gerą muziką. Patinka žaisti tenisą, žiemą – slidinėti, vasarą keliauti su šeima, tad mano laisvalaikis dažniausiai būna aktyvus. Kitados, kai manęs kažkas klausė, koks mano hobis, atsakiau, jog darbas ir šeima. Per daugybę metų tai nelabai ir pasikeitė. Šeima – mano tvirtovė. Geriausiai pailsiu būdamas kartu su žmona, vaikais. Aišku, su jais to laiko dabar pavyksta praleisti ne tiek ir daug, mat vaikai jau suaugę.

Ar sūnūs pasuko Jūsų pėdomis?

Tik vienas iš trijų, ir kaip mėgstu juokauti, ne visai mano pėdomis. Pasirinko studijuoti odontologiją. Kitas – informacinių technologijų specialistas, trečias – teisininkas.

Aistė Veismanaitė

Vitos Jurevičienės nuotr.

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.