Subalansuoti hormonus – subalansuoti gyvenimą?

Sirgau krūties vėžiu: nustatytas trigubai neigiamas krūties vėžys, agresyvi forma. Ištvėriau 16 chemoterapijų, operaciją ir švitinimą. Praėjus po paskutinės chemoterapijos metams vėl atsirado mėnesinės. Maniau, jos negrįš, nes kurį laiką jaučiau menopauzės simptomus. Kad gydymo metu ir po jo nebus taip, kaip buvo anksčiau, jau žinojau iš apie tai įspėjusios gydytojos. Nors ir nesitikėjau, JOS sugrįžo, ir su trenksmu. Pradžioje viskas buvo gerai. Reguliaru ir normalu. Tačiau po kelių sklandžių ciklų manęs laukė trys mėnesiai nuolatinio kraujavimo. Kelios dienos buvo tokios, kad maniau, nuo gausaus kraujavimo nualpsiu. Mane apžiūrėjusi ginekologė nusiuntė į greitosios pagalbos skyrių. Anot jos, greičiausias ir geriausias būdas sustabdyti kraujavimą – pašalinti gleivinę, mano gimdoje pasiekusią jau 14 cm. Nebuvau patyrusi panašios procedūros, todėl sukaustė baimė, automobilyje pasipylė ašaros. Nuvažiavau į VUL Santaros klinikas ir sulaukiau antros nuomonės – dar dviejų gydytojų apžiūros ir konsultacijos. Jos patarė stebėti kraujo rodiklius, geležies kiekį ir kitus tyrimų rezultatus, rodančius, ar kraujavimas iš gimdos nedaro didelės žalos visam kūnui. Jei viskas normos ribose, laukti, kol kraujavimas sustos, nes, pasak jų, po krūties vėžio gydymo chemoterapija ir metų pertraukos be mėnesinių, atsigavus kiaušidėms, nutinka visko, todėl reikia kantrybės ir, žinoma, situaciją stebinčio gydytojo. Jokios intervencijos nereikėjo. Kartojau kraujo tyrimus, rodikliai buvo labai geri, todėl nusiraminau. Ėmiau ieškoti informacijos, skaityti mokslinius straipsnius apie pokyčius moters organizme po vėžio gydymo, tikėjausi rasti patarimų, kaip galėčiau subalansuoti kūną. Akys neišvengiamai užkliuvo už hormonų temos. Tad ėmiau laikytis, atrodytų, paprastų dalykų, kurie man padėjo sureguliuoti hormonus, – padidinau fizinį aktyvumą, pakoregavau mitybą, dienos režimą, pradėjau medituoti. Noriu pasidalinti su Jumis, mielosios „Rožinio gyvenimo“ skaitytojos, tuo, ką sužinojau. Skaitydamos mano istoriją, atminkite, kad kiekviena esame unikali, sirgome ar dar gydomės skirtingus vėžius skirtingais vaistais. Ir jei kas nors nutinka, būtinai konsultuokitės su gydytojais. Savigydai nešvaistykite brangaus laiko.

Kaip mus veikia hormonai, kaip galime padėti sau jaustis geriau ir kodėl turime paisyti sveikos gyvensenos taisyklių, paprašiau papasakoti gydytojos akušerės ginekologės doc. dr. Daivos Bartkevičienės ir endobiogenikos gydytojos Yuliyos Asovskajos, kuri specializuojasi būtent hormonų srityje.

„Onkologinės ligos gydymas gali įvairiai paveikti moters hormoninę sistemą“, – atkreipia dėmesį gydytoja doc. dr. D. Bartkevičienė. Asmeninio albumo nuotr.

Gydytoja doc. dr. Daiva Bartkevičienė:

Onkologinės ligos gydymas gali įvairiai paveikti moters hormoninę sistemą. Sutrikus hormonų pusiausvyrai, dažnai pasireiškia nereguliarus menstruacinis ciklas arba ankstyva menopauzė, o kartu ir įvairūs nemalonūs simptomai: makšties sausumas, skausmingi lytiniai santykiai, karščio bangos, širdies plakimas, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai, smegenų rūkas ir kt. Chemoterapiniai vaistai toksiškai veikia kiaušidžių ląsteles, todėl gali sutrikti kiaušidžių funkcija. Dėl sumažėjusio estrogenų kiekio mėnesinės tampa nereguliarios ar visai išnyksta. Chemoterapijos sukelta menopauzė kai kuriais atvejais būna laikina, tačiau daliai moterų kiaušidžių funkcija neatsinaujina net ir baigus gydymą. Radioterapija dubens srityje gali pažeisti kiaušides ir sukelti ankstyvą menopauzę. Be to, spindulinė terapija makšties srityje dirgina jos gleivinę, ji tampa jautresnė, sutrinka natūrali lubrikacija. Laikui bėgant makšties audiniuose gali formuotis randai, dėl kurių makštis gali sutrumpėti ir susiaurėti, dėl to lytiniai santykiai gali tapti skausmingi. Chirurginis kiaušidžių pašalinimas sukelia menopauzę, nes būtent kiaušidėse gaminami moteriški lytiniai hormonai, atsakingi už mėnesinių ciklą.

Dėl onkologinės ligos gydymo dažnai sutrinka menstruacinis ciklas – mėnesinės gali išnykti, tapti nereguliarios, gausesnės ar ilgesnės. Baigus gydymą ciklas dažniausiai pamažu susireguliuoja, tačiau tai gali užtrukti – kartais prireikia net kelerių metų, kol mėnesinės sugrįžta į įprastą ritmą.

Norint padėti organizmui atsigauti ir pagerinti savijautą, labai svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai – reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas kokybiškas miegas, streso valdymas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sureguliuoti mėnesinių ciklą. Galėtų būti naudinga vartoti fitoestrogenus – tai augaluose randamos medžiagos, savo struktūra panašios į moteriškus lytinius hormonus estrogenus. Fitoestrogenų gausu ankštinėse daržovėse, sojoje, linų sėmenyse, grybuose, vaisiuose ir daržovėse. Prieš vartojant augalinius preparatus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja:

Hormonai sprendžia, kurios ląstelės dauginsis, kurios žus, kur bus naudojamos maistinės medžiagos. Iš esmės, hormonai valdo kūno statybą, energijos eikvojimą ir atstatymą. Tai dar ne viskas: hormonai valdo ne tik medžiagų apykaitą, bet ir imuninės sistemos veiklą. Todėl labai svarbu hormonų balansas ir kaip jie veikia tarpusavyje. Pavyzdžiui, vieni hormonai imuninę sistemą slopina, kiti skatina, vieni padaro palankią terpę augti, kiti – atvirkščiai. Kūnas visada daro geriausia, ką gali. Visi požymiai ir tai, kaip jaučiamės, – peršalimas, onkologija, virškinimo sutrikimai – hormonų balanso rezultatas.

„Labai svarbu, koks mūsų kūne hormonų balansas ir kaip jie veikia tarpusavyje“, – sako endobiogenikos specialistė Y. Asovskaja. Asmeninio albumo nuotr.

Chemoterapija žudo ląsteles, greičiausiai ji paveikia greitai atsinaujinančias ląsteles. Todėl pirmiausia reaguoja plaukai ir virškinamojo trakto epitelis. Lygiai taip pat gali sutrikti kiaušidžių funkcija, ir tai gali turėti įtakos ir vaisingumui, ir mėnesinėms, ir ankstyvai menopauzei. Ar pasikeis hormonų pusiausvyra visoms vienodai? Tikrai ne. Kaip atstatyti pusiausvyrą? Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Vieno recepto nėra.

Jei kalbėtume apie universalius patarimus – svarbiausia miegas. Hormonai labai priklauso nuo cirkadinio ritmo (biologinių reiškinių, kurių periodas 20–28 val., kartojimasis). Sutrikus miegui, gali vystytis kitų neuroendokrininės sistemos sutrikimųai. Kalbant apie krūtų vėžį – miegas ypač svarbus. Danijoje moterys, dirbusios naktinėje pamainoje ir susirgusios krūties vėžiu, vertinamos kaip susirgusios profesine liga. Įrodyta, kad naktinės pamainos kenkia moterų sveikatai. Naktį, kai miegame, melatoninas veikia kaip galingas antioksidantas, jis skatina autofagiją, kai sunaikinamos blogos ląstelės.

Mityba. Kai kurie vėžiai labai mėgsta baltymą, todėl kartais rekomenduojama mityba su mažiau baltymų. Viskas priklauso ir nuo vėžio genetinių tipų, todėl mokslininkams ir gydytojams ypač svarbūs vėžio metaboliniai keliai.

Jei prasidėjo mėnesinės, vadinasi, kiaušidės dar sugebėjo gaminti lytinius hormonus arba nebuvo tiek pažeistos, kiek galėjo. Chemoterapija yra didelis stresas ir agresija kūnui. Aišku, kūnas tuo momentu mobilizuojasi kovai. Streso hormonai neleidžia veikti lytiniams hormonams:  čia tas pats, tarsi bėgtume nuo meškos. Tuomet juk negalvojame, kaip dauginsimės. Pagerinti situaciją ir sumažinti kraujavimą gali mažesnis baltymų kiekis maiste, nes tai reiškia ne tokius aktyvius estrogenus, atsakingus už kūno statybą. Bet viskas labai individualu.

Fizinis aktyvumas gali paskatinti anabolizmą ir iš gimdos gleivinės daugiau persikelti į raumenyną. Statybos vyksta ten, o ne gleivinėje.

Meditacija – gali veikti kaip streso mažinimas. Visų šių veiksmų nereikėtų nuvertinti. Juos galima taikyti, siekiant pagerinti savijautą.

Depositphotos nuotr.

Ką dar turime žinoti apie hormonus?

• Hormonai skirtingai veikia mus visais gyvenimo tarpsniais – vaikystėje dominuoja vieni, paauglystėje – kiti, subrendus – treti. Balansas kinta premenopauziniu laikotarpiu. Šiuo periodu gali išsivystyti krūtų vėžys, nes keičiasi hormonų balansas ir kūno poreikis eikvoti energiją, bet moterų organizmai gali į tai skirtingai reaguoti.
• Įdomu, kad įtaką hormonams daro metų laikai, diena bei naktis, šviesos kiekis. Pastebėta, kad pavasarį ir vasaros pradžioje gali vykti vėžio metastazavimas ir tam didžiausią įtaką darys hormonai, pavyzdžiui, dėl skydliaukės hormono tireoliberino gali vykti nepageidaujamas augimo procesas.
• Mums įprastas stresas darbe, šeimoje kelia kortizolį, kuris suteikia Ilgainiui kortizolis pradeda slopinti imuninę sistemą, tai gali daryti įtaką vėžiniams susirgimams.

Dalia Vencevičienė