Daugiau dėmesio žarnyno mikrobiotai – geresni onkologinio gydymo rezultatai

Jų kiekviename iš mūsų gyvena milijardai. Jie yra atsakingi už mūsų sveikatą, gerą nuotaiką, energiją. Kas tie jie? Tai – įvairių mikroorganizmų populiacijos, ištisos mikroskopinių grybelių, bakterijų, virusų ir pirmuonių kolonijos, kurios sudaro taip vadinamą mikrobiotą. Apie jos svarbą sergant vėžiu kalbamės su biomedicinos mokslų daktaru, Gyvensenos medicinos ekspertu, Vilniaus universiteto lektoriumi Tomu Vaičiūnu.

Pasak T. Vaičiūno, visas žmogaus organizme gyvenančias grybelių, bakterijų, virusų ir pirmuonių populiacijas būtų galima įvardinti dviem terminais – mikrobiota ir mikrobiomu. Mikrobiota – tai milijardai gerųjų bakterijų, gyvenančių mūsų žarnyne. Mikrobiomas – tai milžiniška mikroorganizmų sistema, reziduojanti absoliučiai visame žmogaus kūne: ant odos, gleivinėse, įvairiuose organuose.

„Klinikiniai tyrimai atskleidžia, kad sveikų ir sergančių žmonių mikrobiota labai skiriasi. Įvairūs mikroorganizmų pokyčiai žarnyne siejami su tokių ligų kaip metabolinis sindromas, reumatoidinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos, Alzheimerio liga ir kitos – atsiradimu bei progresavimu. Taip pat labai svarbu atminti: esant sutrikdytai mikrobiotai, kai kurių susirgimų, tarp jų ir onkologinių, gydymas neretai gali būti sudėtingesnis ir ne toks rezultatyvus, kokio norėtųsi, o atsigauti po aktyvaus gydymo etapo užtrunka gerokai ilgiau“, – akcentuoja T. Vaičiūnas.

„Esant sutrikdytai mikrobiotai, kai kurių susirgimų, tarp jų ir onkologinių, gydymas neretai gali būti sudėtingesnis ir ne toks rezultatyvus, kokio norėtųsi, o atsigauti po aktyvaus gydymo etapo užtrunka gerokai ilgiau“, – akcentuoja T. Vaičiūnas.

Daugiau nei pusė onkologinių pacientų neturi sklandžiai veikiančios mikrobiotos

Pašnekovas sako, kad išgirdus onkologinę diagnozę, labai svarbu galvoti ne tik apie naviko gydymą ir iki smulkmenų jį susiplanuoti, taikant viską, ką medicina mums gali pasiūlyti naujausio ir moderniausio, tačiau būtina žvelgti gerokai plačiau, nes žmogaus organizmas veikia kaip nedaloma visuma, todėl visi procesai labai tampriai tarpusavyje susiję. „Vėžio gydymą perkeltine prasme galime prilyginti branduolinės bombos sprogimui, nes tai – itin plataus mąsto intervencija į organizmą, paveikianti ne tik pakitusias ląsteles, iš kurių ir susiformavo navikas, bet ir sveikąsias, taip pat – ir mikrobiotą. Jei mes būsime susitelkę tik į tai, kaip sunaikinti onkologinių ląstelių telkinį, bet nekreipsime dėmesio į optimalų likusių organizmo sistemų funkcionavimą, natūralu, kad atsigauti po intensyvaus gydymo bus sunkiau ir tai ilgiau užtruks. Maža to, ir gydymo efektyvumas gali būti mažesnis – pavyzdžiui, gali prireikti daugiau aktyvaus gydymo dozių, o pastarosios gali būti sunkiau pakeliamos“, –  pastebi biomedicinos mokslų daktaras.

T. Vaičiūno teigimu, daugiau nei pusė onkologinių pacientų neturi sklandžiai veikiančios mikrobiotos, tad iki prasidedant aktyviam gydymo etapui, reikėtų bandyti užtikrinti maksimalų probiotinių, prebiotinių ir postbiotinių kultūrų įsitvirtinimą žarnyne. Kaip tai padaryti? „Pirmiausia iš kasdienės mitybos raciono reikėtų išbraukti tuos produktus (ar bent iki minimumo sumažinti jų kiekį), kurie neigiamai veikia mūsų žarnyną, t. y. nesudaro palankių sąlygų įsitvirtinti ir daugintis gerosioms bakterijoms ir, priešingai, atveria visus kelius vešėti blogosioms jų kultūroms“, – pataria specialistas.

Depositphotos nuotr.

Kas sveika širdžiai, sveika smegenims, sveika ir sergant vėžiu

Taip, pasak T. Vaičiūno,  kalbėdami apie sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis pacientų mitybos rekomendacijas kartais linkę pajuokauti gydytojai onkologai. Ir jie absoliučiai teisūs. Tad kokių maisto produktų reikėtų vengti?

• Raudonos mėsos ir perdirbtų jos gaminių: rūkytų bei vytintų dešrų, dešrelių, kumpių, vyniotinių, žlėgtainių ir pan. Šių produktų per savaitę reikėtų suvalgyti ne daugiau nei 2–3 porcijas. Kodėl? Nes virškindamas šiuos produktus, organizmas išskiria tam tikras medžiagas bei jų junginius, tokius kaip trimetilaminą (TMA), N-glikolilneuramino rūgštį (Neu5Gc), kurių perteklinė koncentracija tikrąja to žodžio prasme naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Maža to, minėtos medžiagos, ypatingai TMA, papildomai siejamos su pakitusių ląstelių kolonijų dauginimosi greičiu. Raudoną mėsą patariama keisti liesesne balta mėsa (paukštiena, triušiena), žuvimi, ankštiniais produktais.
• Kiek įmanoma mažiau vartoti sočiųjų arba, kitais žodžiais tariant, gyvulinės kilmės riebalų, kurių daugiausia yra riebaus pieno produktuose ir riebioje mėsoje. Taip pat vengti vadinamųjų transriebalų, aptinkamų perdirbtame maiste, tokiame kaip rafinuoti aliejai, margarinas, įvairūs riebalų mišiniai, greitojo maisto produktai ir pan. Rinktis reikėtų polinesočiuosius riebalus, gaunamus iš augalinių aliejų, riešutų, sėklų, avokadų ir riebios žuvies.
• Atsisakyti arba maksimaliai apriboti paprastųjų angliavandenių suvartojimą. Šiuo atveju kalba eina apie cukrų, saldumynus, įvairius saldžius ir nesaldžius kepinius iš baltųjų miltų. Netgi renkantis duoną ir jos gaminius, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, iš kokių grūdinių kultūrų ji pagaminta. Sveikiausiu pasirinkimu laikomi produktai iš visų grūdo dalių miltų.
• Svarbu! Išgirdus onkologinę diagnozę, alkoholis ir nikotino turintys gaminiai turėtų būti visiškai eliminuoti iš kasdienės gyvensenos.

Geriausi mikrobiotos draugai – augalinės kilmės produktai

Kaip tvirtina T. Vaičiūnas, norint sustiprinti mikrobiotą, reikia tikslingai jai padėti. „Pabandykime įsivaizduoti parką ir jame įrengtą smėlio dėžę vaikams. Jei dėžėje nebus nė vieno žaislo, vargu ar mažieji noriai kapstysis smėlyje, be to, vaikų į dėžę rinksis nedaug, niekas nenorės joje pasilikti ilgėliau. Panašiai elgiasi ir mūsų žarnyne esančios gerosios bakterijos. Joms reikia žaislų, kurie padėtų ten įsitvirtinti ir daugintis. Kokių būtent? Pirmiausia norėtųsi akcentuoti tai, kad gerųjų bakterijų kultūros gyvena vartodamos netirpią ir tirpią ląstelieną, polifenolius, flavanoidus  arba, paprasčiau kalbant, fotosintezę atliekančius augalinės kilmės produktus. Norint užtikrinti, kad žarnyne netrūktų gerųjų bakterijų, per savaitę reikia gauti bent 32 skirtingų rūšių ląstelienos. Atrodo beveik neįmanoma misija? Anaiptol. Pabandykime suplanuoti vienos dienos pietų meniu: su prieskoniais patroškinkime skirtingų daržovių (saldžiųjų bulvių, morkų, paprikų, poro, svogūno ir pan.), išsivirkime bolivinės balandos ar grikių, į lėkštę papildomai įsidėkime salotų – bet kokių žaliųjų salotų mišinio,  agurko, pomidoro, ridiko ir tokiame patiekale jau bus mažiausiai dešimt skirtingų rūšių ląstelienos. Nieko sudėtingo, ar ne?“ – pasakoja T. Vaičiūnas.

Kaip maitintis prasidėjus gydymui ar iškart po jo?

Aktyvaus onkologinio gydymo etapas kupinas iššūkių, nes jis labai dažnai sutrikdo žmogaus apetitą, pacientą neretai pykina, pasitaiko diarėjos atvejų, todėl sumažėja būtinųjų maistinių medžiagų gavimas ir įsisavinimas. Be to, kai kurie vaistai sukelia stiprų burnos bei ryklės gleivinės išopėjimą, tad mityba natūraliai sutrinka – pacientui nesinori valgyti, jam tampa sunku nuryti maistą. Taigi, šiuo kovos su onkologine diagnoze etapu labai lengva netekti daug svorio, išsekinti organizmą. „Tokiu atveju svarbiausia, kad žmogus apskritai ką nors valgytų. Mums svarbu palaikyti raumenų masę ir užtikrinti būtinų maisto medžiagų patekimą į sistemą“, – tvirtina T. Vaičiūnas.

Į klausimą, kas padėtų apsaugoti ar atstatyti gydymo išderintą mikrobiotą, pašnekovas atsako labai paprastai – specialūs probiotikų, prebiotikų bei postbiotikų papildai. Tačiau juos reikėtų vartoti tik pasitarus su gydančiu gydytoju.

„Taip pat labai svarbu atminti, kad vien minėtų papildų nepakaks. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Įsivaizduokite, kad jūsų žarnyne įvyko branduolinis sprogimas ir visa aplinka yra nederlinga, savotiškai nepalanki gerosioms bakterijoms daugintis ir įsitvirtinti. Reikia palankių sąlygų, kad gerosios bakterijos žarnyne pradėtų daugintis. O jas sukurti padeda jau aukščiau minėta ląsteliena bei mikro ir makro elementai iš augalinės kilmės produktų. Onkologiniai ligoniai, kuriems sunku nuryti maistą, ląstelienos gali gauti vartodami specialius tirpalus, gėrimus, košeles ir pan.“, – akcentuoja T. Vaičiūnas.

Pašnekovas pabrėžia, kad aktyvaus onkologinio gydymo etapu būtini ir senolitikai – specialūs oksidacinį stresą mažinantys bei gerąsias bakterijas pamaitinantys junginiai, kurių galima įsigyti kaip maisto papildų. Tačiau ir šiuo atveju pirmiausia būtina tartis su gydančiu gydytoju, nes senolitikai gali sąveikauti su kai kuriais vaistais ir mažinti jų veiksmingumą.

Svarbu nepamiršti ir psichoemocinės sveikatos

T. Vaičiūno teigimu, tai, kaip jaučiamės, kokiomis nuotaikomis gyvename, išgirdę onkologinę diagnozę, labai stipriai paveikia ir mūsų mikrobiotą. Tad būtina ieškoti būdų, padedančių sustiprėti emociškai. Ir skirtingiems žmonėms jie gali būti absoliučiai skirtingi. „Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ypač daug dėmesio skiriama mokslu grįstai ir valstybės kontroliuojamai alternatyviajai pagalbai ir reabilitacijai, skirtai onkologiniams ligoniams, vystyti. Jei pacientas turi jėgų ir galimybių, aktyvaus onkologinio gydymo metu jis skatinamas rinktis įvairias kvėpavimo, jogos, akupunktūros ir kitokias terapijas. Orientuojamasi į tai, kad organizmas veikia kaip visuma ir šitoks požiūris duoda labai sėkmingų rezultatų“, – teigia pašnekovas.

Aistė Veismanaitė