Trejopai neigiamo krūties vėžio gydymo standartas jau prieinamas Lietuvoje

Nors trejopai neigiamas krūties vėžys sudaro vos 10–15 proc. visų krūties vėžio atvejų, dėl savo agresyvumo jis nuolat yra gydytojų ir mokslininkų dėmesio akiratyje. Ne veltui kasmet kovo 3-iąją minima šio vėžio žinomumo diena. Apie naujoves, susijusias su trejopai neigiamo vėžio gydymu ir profilaktika, kalbamės su gydytoja onkologe chemoterapeute Monika Drobniene.

Trejopai neigiamas krūties vėžys – viena krūties vėžio formų, nepasižyminti nei hormonų, nei HER2 receptorių raiška. Šis naviko tipas dažniau nustatomas jaunoms moterims – iki 40 metų, bet pasitaiko ir vyresnėms. Tyrimai rodo, kad dėl trejopai neigiamo krūties vėžio kyla didesnė metastazių ir atkryčio rizika nei sergant kitomis krūties vėžio formomis. Dėl to atsiranda daugiau iššūkių gydymo procese.

Vis dėlto šiuolaikinė medicina sparčiai vystosi ir atranda naujų, efektyvių vaistų, padedančių suvaldyti agresyvų vėžį.

Koks yra gydymo standartas

Trejopai neigiamas krūties vėžys paprastai pradedamas gydyti medikamentais. Po šio gydymo atliekama operacija, tuomet skiriamas pooperacinis gydymas. Jis reikalingas todėl, kad po operacijos gali likti pavienių nuo naviko atitrūkusių vėžinių ląstelių. Jeigu jos neišnaikinamos, labai padidėja ligos atsinaujinimo rizika.

„Pacientės dažnai klausia, kodėl iš karto neoperuojame. Tačiau prieš operaciją mums reikia įsitikinti, ar paskirti vaistai yra efektyvūs konkrečios pacientės organizmui. Jeigu navikas mažėja, traukiasi ar visiškai sunaikinamas, vaistai tikrai veikia. Po operacijos likusių vėžinių ląstelių nefiksuoja radiologiniai tyrimai, todėl nėra galimybės stebėti gydymo efektyvumo. Tik tuomet, kai vaistas skiriamas prieš operaciją, mes galime nustatyti, kaip jis veikia naviką. Jeigu vaistas pasirodė efektyvus, žinome, kad jis tikrai sumažins vėžio atsinaujinimo tikimybę po operacijos“, – aiškina M. Drobnienė.

„Labai džiaugiamės, kad šiuo metu ir Lietuvoje turime galimybę skirti gydymą pagal naujausius pasaulinius standartus“, – sako gydytoja M. Drobnienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Pagal pasaulinį standartą ankstyvas trejopai neigiamas vėžys gydomas chemoterapijos ir imunoterapijos deriniu. Lietuvoje ilgą laiką imunoterapija krūties vėžiu sergančioms pacientėms buvo neprieinama, efektyviai gydytis galėdavo tik tos moterys, kurios turėdavo galimybę pačios įsigyti brangių vaistų. Tačiau šiemet situacija pasikeitė.

„Labai džiaugiamės, kad šiuo metu ir Lietuvoje turime galimybę skirti gydymą pagal naujausius pasaulinius standartus. Be abejo, tai nėra panacėja, yra keletas navikų rūšių, kurios nereaguoja į gydymą, svarbūs ir kiti molekuliniai žymenys, tokie kaip BRCA mutacijos, bet kad priešoperaciniam ir pooperaciniam gydymui turime ne tik chemoterapiją, bet ir imunoterapiją, kaip yra visame pasaulyje, tikrai didžiulis pasiekimas“, – teigė pašnekovė.

Dar negalime kalbėti apie metastazavusio vėžio išgydymą, bet nauji gydymo būdai užtikrina pacientėms ilgą ir gana kokybišką gyvenimą.

Pasak jos, didžiulis laimėjimas, kad šis gydymas kompensuojamas ne tik ankstyvam krūties vėžiui, bet ir patvirtintas kaip pirmos eilės pasirinkimas metastazavusiam trigubai neigiamam vėžiui gydyti. Tiesa, šiuo atveju pacienčių ratas kiek siaurėja, nes būtina atlikti papildomus tyrimus, kuriais kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamas galimas imunoterapijos efektyvumas. Taip atkrenta tos pacientės, kurioms imunoterapija nepadėtų.

Kaip imunoterapija veikia

Imunoterapija yra gydymo metodas, kai kovai su liga naudojama paties organizmo imuninė sistema, kitaip tariant, sustiprinamas imuninės sistemos atsakas į vėžio ląsteles, kad jos būtų efektyviau atpažįstamos ir sunaikinamos. Skirtingai nei chemoterapija, kuri paveikia tiek vėžines, tiek sveikas ląsteles, imunoterapija veikia tikslingiau ir mažiau paveikia sveikas ląsteles, tačiau gali turėti rimtų nepageidaujamų reiškinių.

M. Drobnienės teigimu, pageidaujamas atsakas į chemoterapiją, kai navikas visiškai sunaikinimas, pasiekiamas apie 50 proc. atvejų. Imunoterapija sustiprina chemoterapijos efektyvumą ir tokio atsako dažnį padidina apie 13–14 proc.

„Jeigu vaistais pavyksta visiškai sunaikinti naviką, tikimybė, kad jis atsinaujins, labai sumažėja. Tačiau operacija vis tiek būtina. Po jos gali būti skiriamas spindulinis gydymas siekiant maksimaliai sumažinti vėžio atsinaujinimo ir plitimo riziką. Mat, net ir tuomet, kai tiek klinikinė apžiūra, tiek radiologiniai tyrimai rodo, kad naviko nebėra, gali būti likę pavienių gyvybingų vėžinių ląstelių. Todėl apie visišką ligos sunaikinimą gali pasakyti tik patologai, ištyrę audinį po operacijos“, – aiškino pašnekovė.

Kodėl neužtenka vien imunoterapijos

Gydytoja neretai susiduria su pacienčių klausimais, kodėl šalia imunoterapijos skiriama ir chemoterapija.

„Mes, medikai, taip pat norėtume, kad gydymas būtų kuo mažiau toksiškas, bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vien tik imunoterapijos ar vien tik taikinių terapijos, deja, nepakanka. Todėl skiriamos medikamentų kombinacijos. Galbūt ateityje chemoterapijos dalis mažės ar atsiras vaistų, kurie bus tokie efektyvūs, kad pakeis chemoterapiją, bet kol kas turime vadovautis tuo, kas yra įrodyta klinikiniais tyrimais. Mažinti gydymo toksiškumą svarbu taip, kad nenukentėtų jo efektyvumas“, – teigia chemoterapeutė.

Kita vertus, kaip pabrėžė M. Drobnienė, imunoterapija sukelia šalutinius reiškinius, nors ir rečiau nei chemoterapija. Ne veltui yra organizuojamos mokslinės konferencijos, skirtos imunoterapijos ar taikinių terapijos toksiškumui valdyti.

„Mes skiriame labai daug laiko mokydamiesi, kaip atpažinti šiuos reiškinius, kaip juos valdyti, kaip keisti vaisto dozes. Gydytojui svarbu tai žinoti, nes liūdna, kai matai, kad gydymas efektyvus, bet dėl šalutinių reiškinių nebegali jo skirti“, – dėsto pašnekovė.

Ko tikėtis ateityje

Paprašyta pasidalinti ateities lūkesčiais dėl trigubai neigiamo vėžio gydymo, medikė pabrėžė, kad visame pasaulyje siekiama kuo labiau individualizuoti gydymą.

„Atliekama labai daug tyrimų tiek dėl genetinių mutacijų navike arba organizme, tiek dėl pačios imunoterapijos poveikio. Ši sritis labai sparčiai žengia į priekį, tad ateityje tikimės dar efektyvesnio gydymo“, – įsitikinusi M. Drobnienė.

Pasak chemoterapeutės, Lietuva krūties vėžio gydymo srityje sparčiai vejasi pasaulį. Nuo balandžio 1 d. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojama 11 naujų vaistų, skirtų įvairių formų vėžiui, tarp jų – ir trigubai neigiamam krūties vėžiui, gydyti. Į kompensuojamųjų vaistų sąrašus perkelti visi vaistiniai preparatai, kurie iki šiol buvo rezerviniame sąraše ir ne vienus metus laukė finansavimo.

„Tai labai džiugi žinia. Prieš keletą metų buvome patenkinti, kad galėjome skirti tokį gydymą, kuris taikomas visame pasaulyje. Paskui sekė sąstingis, per kurį labai atsilikome, o dabar vėl pajudėjome į priekį ir gydymo galimybės tikrai prasiplėtė“, – teigia pašnekovė.

Pasak jos, daug vilčių teikia ir paskutinės naujienos iš pasaulinio ESMO kongreso, į kurį susirenka įvairių specialybių gydytojai bei mokslininkai, dalyvaujantys onkologijos mokslo plėtroje ir praktikoje. Pastaruoju metu mokslininkai labai daug dėmesio skiria naujos kartos vaistų, kurie savo sudėtyje turi monokloninių antikūnų ir chemoterapinių vaistų, tyrimams. Šie vadinamieji antikūnų-vaistų konjugatai laikomi proveržiu gydant krūties vėžį tiek dėl savo efektyvumo, tiek dėl retesnių šalutinių reiškinių.

„Iš šių vaistų labai daug tikimasi. Nors dar negalime kalbėti apie metastazavusio vėžio išgydymą, bet nauji gydymo būdai užtikrina pacientėms ilgą ir gana kokybišką gyvenimą“, – apibendrina gydytoja.

Naujos profilaktikos galimybės

Pasak M. Drobnienės, labai svarbu aptikti kuo ankstyvesnės stadijos vėžį, nes nuo to priklauso gydymo prognozė. Lietuvoje jau daug metų vykdoma Krūties vėžio prevencinė programa, pagal kurią nemokamai atlikti krūties vėžio profilaktiką galėjo moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Nuo šiemet moterų amžius ilginamas nuo 45 iki 74 (imtinai).

„Profilaktinės programos skirtos aptikti pačius ankstyviausius vėžio požymius ir kuo anksčiau nustatyti ligą, kitaip tariant, jos skirtos moterims, kurios dar nieko nejaučia. Pastebėjus bet kokius pokyčius krūtyje reikėtų kreiptis ne pagal profilaktinę programą, o į šeimos gydytoją, kuris siųstų pas specialistus. Noriu pabrėžti, kad kas dvejus metus atliekamas profilaktinis patikrinimas ne apsaugo nuo vėžio, o padeda jį aptikti kuo anksčiau. Tačiau yra ir tokių agresyvių navikų, kurie išsivysto labai greitai ir jų nespėja aptikti profilaktinės programos. Todėl pajutus įtartinus pojūčius krūtyje ar apčiuopus guzelį, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, užuot laukus planinės patikros“, – pataria pašnekovė.

M. Drobnienė ragina būti budrias net ir jaunas moteris. Nors krūties vėžys dažniau išsivysto vyresniame amžiuje, gydytoja susiduria ir su labai jaunomis pacientėmis, sulaukusiomis vos 20–30 metų, kurios vėžio simptomus dažnai nurašo hormoniniams pokyčiams, nėštumui ar žindymui. Geriau be reikalo pasitikrinti, nei uždelsti.

Inga Saukienė