Neinvazinis vėžys – koks jis?

Neinvazinis vėžys – tai itin ankstyva ligos stadija, kai pakitusios ląstelės dar nėra išsibarsčiusios į aplinkinius audinius. O tai suteikia vilties ir realių galimybių visiškai pasveikti. Apie šį vėžį kalbamės su Nacionalinio vėžio centro gydytoja krūtų onkochirurge Digne Jurkevičiūte.

Ar tiesa, kad neinvazinis vėžys būna kelių tipų ir kad negydomas gali transformuotis į invazinį?

Tikrai taip. Neinvazinis krūties vėžys, dar kitaip vadinamas nulinės stadijos vėžiu, diagnozuojamas, kai pakitimų atsiranda krūties audinio epitelio ląstelėse, tačiau jie neperauga sienelių į aplinkinį audinį, neperžengia bazinės membranos, nėra metastazių. Skiriamos dvi pagrindinės neinvazinio krūties vėžio formos: duktalinė karcinoma in situ (pakitimai, išsivystę pieno latakėlių sieneles išklojančiose epitelio ląstelėse) ir lobulinė karcinoma in situ (pakitimai, išsivystę krūties skiltelių epitelyje). Duktalinė karcinoma in situ yra dažniausia neinvazinio vėžio forma (iki 90 proc. visų atvejų). Lobulinė karcinoma in situ yra retesnė, ji priskiriama ikivėžiniams susirgimams, galintiems didinti krūties vėžio atsiradimo riziką. Lobulinės karcinomos in situ atveju ne visada būtina operacija, galima stebėti pacientę, periodiškai atlikti krūtų mamografinius tyrimus. Krūties Pedžeto (Paget) liga taip pat laikoma neinvazine karcinoma, tai – reta liga, kai pakitimų atsiranda krūties spenelio ir areolės srityje.

Negydomas krūties neinvazinis vėžys gali tapti invaziniu (duktalinės karcinomos in situ atveju rizika yra 30–50 proc.), kai piktybiniai pokyčiai infiltruoja ir perauga aplinkinius audinius, galimas metastazavimas.

Pacientės neinvazinės karcinomos atvejais paprastai nejaučia jokių simptomų. Kartais krūtyje gali būti užčiuopiamas guzelis ar sukietėjimas, atsirasti krūties dydžio ar formos pakitimų, lokalių odos pokyčių, spenelio įsitraukimas, kraujingos išskyros iš spenelio. Esant Pedžeto ligai, būdingas spenelio ir areolės srities odos paraudimas, patinimas, niežulys, deginimo pojūtis, gali atsirasti spenelio įtraukimas, odos žaizdelių, o šie požymiai gali būti klaidingai palaikyti odos egzema.

„Nustačius neinvazinį vėžį ir laiku taikant gydymą – prognozė gera, dažniausiai jis visiškai pagydomas“, – sako gydytoja krūtų onkochirurgė D. Jurkevičiūtė. Asmeninio albumo nuotr.

Neinvazinis krūties vėžys dažniausiai aptinkamas per profilaktinius patikrinimus. Labai džiugu, kad nuo šių metų sausio 1 d. praplėstos tikrinamų moterų amžiaus ribos – dabar mamografinis tyrimas pagal prevencinę programą atliekamas moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai) kas 2 metus (ankstesnė imtis buvo 50–69 metai).

Jei per profilaktinį tyrimą nustatoma krūtų pokyčių, moteris siunčiama krūtų ligų specialisto konsultacijos. Įtariant krūties vėžį, gali būti skiriami papildomų radiologinių tyrimų, krūties darinio ar pokyčių stulpelinė biopsija (kontroliuojama ultragarsu arba stereotaksinė – naudojant mamografinį rentgeno aparatą) bei patologinis biopsinės medžiagos ištyrimas. Retesniais atvejais, kai atlikti stulpelinę biopsiją sudėtinga arba neįmanoma (pavyzdžiui, kai krūties pakitimai labai maži arba sunkiai prieinamoje vietoje), gali būti atliekama ekscizinė biopsija – operacija, per kurią pašalinamas įtartinas darinys ar pakitimų plotas.

Nustačius neinvazinį vėžį ir laiku taikant gydymą – prognozė gera, dažniausiai jis visiškai pagydomas. Tyrimai rodo, kad nustačius ir gydžius duktalinę karcinomą in situ, išgyvenamumas siekia 98 procentus.

Jei krūtyje profilaktinio patikrinimo metu rasta kalcinatų, ar juos reikėtų laikyti neinvaziniu vėžiu?

Nors mikrokalcinatai – vienas pagrindinių ir būdingiausių duktalinės karcinomos in situ požymių mamogramose, jų buvimas dar nereiškia vėžio. Vertinant mamografinius tyrimus atkreipiamas dėmesys į kalcinatų dydį, formą, tankumą, išsidėstymą, pasiskirstymą bei minkštųjų audinių komponento įvertinimą. Taip diferencijuojami piktybiniai kalcinatai nuo nepiktybinių. Kalcinatai yra vienas dažniausių mamografinių radinių ir dauguma jų yra gerybiniai, susiję su mastopatija.

Kaip neinvazinis vėžys gydomas?

Kiekvienai pacientei gydymas parenkamas individualiai, įvertinus klinikinius duomenis, tyrimų rezultatus, galutinį patologinio ištyrimo atsakymą, pacientės bendrą būklę, gretutines ligas. Dažniausiai taikomas operacinis gydymas – atliekama krūtį tausojanti operacija, per kurią pašalinamas patologinis židinys. Jei yra onkologinės ligos atsiradimo riziką didinančių veiksnių, pavyzdžiui, moteriai nustatyta genetinė mutacija, gali būti atliekama mastektomija, kai pašalinama visa krūtis. Chemoterapinio gydymo, esant nulinės stadijos vėžiui, paprastai nereikia.

Po krūtį tausojančios operacijos dažnai skiriama spindulinė terapija, kuri sumažina ligos recidyvo riziką. Po mastektomijos spindulinė terapija netaikoma. Kartais gali būti paskirtas gydymas hormonoterapija, jos tikslas – sumažinti recidyvo riziką. Po taikyto gydymo pacientės pirmus penkerius metus turi atvykti pasitikrinti kas 6 mėnesius, vėliau – kasmet.

Ar neinvazinio vėžio atvejų daugėja?

Taip. Tai lemia geresnė diagnostika, didesnis moterų noras profilaktiškai tikrintis ir skatinimas dalyvauti krūties vėžio prevencijos programoje. Apie 20–25 proc. visų naujų krūties vėžio atvejų yra duktalinė karcinoma in situ. Ankstyvas neinvazinio vėžio diagnozavimas ir gydymas padeda labai sumažinti invazinio vėžio atsiradimo riziką.

Ar neinvazinis vėžys pasitaiko tik krūtyse ar ir kituose organuose?

Neinvazinis vėžys arba karcinoma in situ gali būti bet kurioje organizmo vietoje, kur atsiranda skirtingų tipų ląstelių pakitimų, neplintančių į aplinkinius audinius. Dažniausiai (be jau minėtos krūties duktalinės karcinomos in situ) nustatomi gimdos kaklelio, virškinamojo trakto, šlapimo pūslės, odos ikivėžiniai pakitimai.

Aistė Veismanaitė