Biopsija – vėžio dėlionė iš vienos kruopelytės

Biopsija – tai ne tik diagnostikos įrankis, bet ir gyvybę gelbstinti procedūra. Ji leidžia tiksliai nustatyti ligą ir laiku pradėti tinkamą gydymą. Dažniausiai biopsija yra greita, saugi ir beveik neskausminga, o jos nauda paciento sveikatai neįkainojama. Vos keli milimetrai audinio gydytojams patologams ir genetikams tarsi kryžiažodis, kuriam įveikti pasitelkiama šiuolaikinės medicinos pažanga.

Biopsija dažniausiai atliekama įtariant vėžį, siekiant patvirtinti ar paneigti piktybinius navikus. Ji taip pat taikoma ir uždegiminių, autoimuninių, infekcinių ar kitų ligų diagnostikai.

Svarbūs atsakymai – patologo kabinete

Vienas pirmųjų biopsijos tyrimo etapų prasideda gydytojų patologų kabinete, kur atliekamas mikroskopinis mėginio tyrimas. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Patologijos centro vadovo Gedimino Smailio, šie specialistai analizuoja ląstelių struktūrą, nustato, ar jos atitinka normą, ar yra piktybinių požymių. Tam, kad būtų išsiaiškinta, ar tai yra piktybinis navikas, koks jo tipas ir koks piktybiškumas, gydytojas patologas atlieka pirminį vertinimą šviesiniu mikroskopu, vėliau užsako kitus histologinius, imunohistocheminius, imunocheminius dažymus. Gydytojams patologams tenka vienas svarbiausių vaidmenų – jie analizuoja mėginius, diagnozuoja ligą ir pateikia išvadas kolegoms, priimantiems sprendimus dėl gydymo.

Pasak G. Smailio, biopsijos svarba yra didžiulė, nes ji leidžia gydytojams anksti nustatyti ligą, priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio gydymo ir užkirsti kelią vėžio progresavimui.

„Šis tyrimas padeda identifikuoti, ar audinyje yra vėžinių pokyčių, koks yra naviko tipas, jo agresyvumas ir genetinės savybės, ar audinyje yra uždegiminių arba infekcinių procesų autoimuninių ligų požymių“, – pridūrė medikas.

Laboratorijoje. KUL nuotr.

Dažo specialiais dažais

Pasak G. Smailio, biopsija nėra tik audinio paėmimas – tai kruopštus procesas, kai audinys 24 valandas apdorojamas įvairiais reagentais ir dažomas specialiais dažais, kad gydytojai patologai galėtų tiksliai įvertinti ląstelių struktūrą, pokyčius ir specifinius naviko žymenis.

„Biopsijos procesas prasideda nuo to, kad gydytojas pasirenka tinkamiausią mėginio paėmimo metodą, priklausomai nuo įtariamos diagnozės ir organo, iš kurio imamas mėginys. Diagnostinės procedūros metu specialiu įrankiu iš paciento organizmo paimamas mažas audinio ar ląstelių mėginys tolesniam mikroskopiniam ir genetiniam tyrimui. Biopsiją sudaro keli milimetrai audinio. Šie mėginiai iš pradžių yra bespalviai, todėl jų analizė mikroskopu neįmanoma be tinkamo dažymo. Naudodami specialius dažus, išryškiname audinių struktūras – pamatome ląstelių formą, branduolius, citoplazmą, jų tarpusavio santykį. Stebime netipines ląsteles, kurios skiriasi nuo normalių audinių. Naudodami biocheminius ir imunohistocheminius dažymus, nustatome, kokius baltymus ekspresuoja vėžio ląstelės. Skirtingi dažymo metodai leidžia nustatyti vėžio tipą, jo agresyvumą ir galimus gydymo taikinius. Jei vėžys metastazavęs, žymenys leidžia nustatyti pirminį naviko židinį“, – tyrimo svarbą aiškino gydytojas patologas.

Kada atliekama?

Specialisto teigimu, biopsija rekomenduojama tuomet, kai radiologiniai ar laboratoriniai tyrimai rodo pakitimus organizme, tačiau vien pagal juos nepavyksta nustatyti diagnozės ar norima ją patikslinti. Šį tyrimą gali atlikti įvairių sričių gydytojai: chirurgai, radiologai, gastroenterologai, ginekologai, dermatologai ir kt.

Biopsijų yra kelios rūšys, skirstomos pagal tyrimo metodą ir paimamo audinio kiekį. Punkcinė biopsija, kai mėginys imamas plona ar storesne adata, dažnai ultragarsu arba kompiuterine tomografija kontroliuojant procesą. Ekscizinė biopsija – tai chirurginis būdas, kai pašalinama dalis ar visas darinys. Endoskopinė biopsija – atliekama naudojant endoskopą, dažnai taikoma virškinamojo trakto ar plaučių tyrimams.

„Dauguma biopsijų yra minimaliai invazinės ir atliekamos su vietine nejautra, todėl pacientai dažniausiai jaučia tik nestiprų diskomfortą. Chirurginės biopsijos gali reikalauti bendrosios nejautros“, – sakė G. Smailys.

Pasak gydytojo patologo G. Smailio, biopsijos svarba yra didžiulė, nes ji leidžia gydytojams anksti nustatyti ligą, priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio gydymo ir užkirsti kelią vėžio progresavimui. KUL nuotr.

Naudojama naviko DNR tyrimams

Pasak KUL Genetikos centro vadovės dr. Jūratės Gruodės, po gydytojo patologo nustatytos vėžio diagnozės, biopsijos medžiaga toliau gali būti naudojama naviko DNR tyrimams, kurie, ypač krūties vėžio atveju, svarbūs gydymui parinkti.

Šiuolaikinė medicina vis labiau juda personalizuoto gydymo link.

„Kai jau turime informaciją apie naviko histologinį tipą, neretai reikalingi papildomi molekuliniai patologiniai tyrimai, siekiant nustatyti specifinius DNR ar RNR pokyčius, kurie gali būti labai svarbūs gydymui – tiek operacijos apimčiai, tiek sisteminiam gydymui skirti. Dažniausiai naviko DNR tyrimai atliekami tam, kad įvertintume naviko piktybiškumą (labiau piktybiškiems navikams taikomas agresyvesnis gydymo planas) ir ieškotume specifinių mutacijų taikinių terapijai – tai personalizuoto gydymo dalis “, – teigė J. Gruodė.

Genetikams svarbios tam tikros mutacijos, pagal kurias parenkamas individualizuotas gydymas arba sprendžiama apie gydymo schemos sudarymą. Taip pat iš biopsijos ar operacinės medžiagos galima patikrinti tam tikrų genų raišką ir nuspręsti, kokią gydymo taktiką taikyti po operacijos.

„Nustačius specifines mutacijas, svarbias gydymui, naudojant šiuolaikinius diagnostinius molekulinius tyrimus, greta vaizdinimo priemonių – radiologinių, ultragarsinių, mes gauname dar vieną įrankį sekti ligos eigai – vertiname mutacijos kiekio pokyčius kraujyje. Kitaip tariant atliekame skystąją biopsiją – laisvos cirkuliuojančios DNR tyrimą iš kraujo plazmos. Atsiranda galimybė nustatytą pokytį naudoti kaip žymenį ir vertinti ligos progresavimą arba stebėti, ar išlieka remisija“, – sakė J. Gruodė.

Dažniausiai naviko DNR tyrimai atliekami tam, kad įvertintume naviko piktybiškumą (labiau piktybiškiems navikams taikomas agresyvesnis gydymo planas) ir ieškotume specifinių mutacijų taikinių terapijai – tai personalizuoto gydymo dalis“, – teigė Genetikos centro vadovė J. Gruodė. KUL nuotr.

Pasak genetikės, vėžys vystosi dėl ląstelės DNR atsiradusių mutacijų.

„Vėžys – tai darinys ar procesas, atsiradęs dėl DNR mutacijų tam tikrose kritinėse genomo vietose, sutrikdantis normalias ląstelės funkcijas ir reguliavimo procesus. Kai įvyksta tam tikros mutacijos, tik tada ląstelės supiktybėja. Dalis piktybinių susirgimų pasireiškia dėl genetinio polinkio – įgimtų genetinių variantų, didinančių riziką sirgti piktybinėmis ligomis. Tuomet ląstelę veikiant nepalankiems veiksniams, didesnė rizika susirgti vėžiu. Tai dar viena genetikų darbo užduotis – tirti genetinį polinkį“, – aiškino ji.

Prisideda kuriant vaistus

1. Gruodės teigimu, genetiniai tyrimai, analizuojantys ir žmogaus genomą, ir įvairių lokalizacijų navikų DNR, nustato specifinius pakitimus, leidžia nustatyti kertines mutacijas, darančias įtaką vėžio progresavimui.

„Turint šią informaciją, farmacinės pramonės tikslas – sukurti priemonę, vaistus, blokuojančius mutavusio geno produkto veiklą – tai taikinių terapija, personalizuotos medicinos dalis, labai reikšminga daugeliui onkologinių susirgimų gydyti“, – pabrėžė KUL Genetikos centro vadovė.

Pasak jos, mokslo tiriamieji darbai, naujų pokyčių nustatymas ir vėlesnis jų pritaikymas kasdienėje praktikoje ne tik padeda parinkti tinkamiausią gydymą, bet ir prisideda prie naujų vaistų kūrimo. Šiuolaikinė medicina vis labiau juda personalizuoto gydymo link.

„Individualizuota medicina leidžia ne tik tiksliau diagnozuoti ligą, bet ir užtikrinti, kad pacientas gautų efektyviausią gydymą. Kai nustatome specifinę mutaciją, naudojame farmakologijos sukurtus specifinius vaistus, kurie nukreipiami į tikslinį taikinį. Šie metodai jau yra plačiai naudojami kasdienėje onkologinėje praktikoje. Turime registruotų ir naudojamų vaistų, kurie leidžia efektyviai gydyti pacientus, pritaikant terapiją pagal jų genetinius ypatumus“, – sakė KUL Genetikos centro vadovė.

Ji išskyrė pagrindines biopsijos naudas. Tikslesnė diagnostika – biopsijos leidžia ne tik nustatyti vėžį, bet ir detaliai ištirti jo genetinį profilį. Personalizuotas gydymas – remiantis genetinių tyrimų duomenimis, galima skirti individualiai pritaikytą terapiją. Ligos sekimas – genetiniai tyrimai padeda stebėti gydymo efektyvumą ir ligos eigą. Naujų vaistų kūrimas – kuo daugiau žinome apie vėžio genetiką, tuo efektyvesnius vaistus galime sukurti.

„Biopsija ir molekuliniai genetiniai tyrimai šiandien yra neatsiejama šiuolaikiškos onkologijos dalis. Jie leidžia ne tik tiksliai diagnozuoti vėžio tipą, bet ir suteikia naujų galimybių personalizuotai medicinai – gydymui, pritaikytam kiekvienam pacientui individualiai“, – sakė medikė.

Elena Bridikytė